Nors darnaus judumo planus rekomenduojama rengti miestams su daugiau nei 25 000 gyventojų ar miestams turintiems kurorto statusą, tačiau pagrindinis tokio plano skiriamas bruožas ir yra tai, jog jis rengiamas ne konkrečiai transporto rūšiai ar vietovei, o žmogui gyvenančiam, dirbančiam bei kasdien turinčiam įveikti tam tikrus atstumus toje vietovėje. Tokie planai gali apimti visą grupę priemonių susiejusių tarpusavyje, juose įtraukiami pasiūlymai visoms transporto priemonėms, kuriomis būtų siekiama patenkinti ne tik gyventojų, bet ir verslo mobilumo poreikius.
Lazdijų rajonas susiduria su visa puokšte problemų siekiant patenkinti gyventojų susisiekimo poreikius. Tokios problemos, paliktos savieigai ne vieną dešimtmetį, šiandien reikalauja drąsių ir ambicingų sprendimų. Keliavimo įpročių keitimas – ilgas procesas reikalaujantis ne tik piniginių investicijų, bet ir nuoseklaus švietimo.
Lazdijų rajone teikiamos viešojo susisiekimo paslaugos, lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis, yra vertinamos prasčiausiai. Tai atsispindi ir 2018 metais Lazdijų rajono savivaldybės atliktoje gyventojų apklausoje, kurioje respondentai ypač neigiamai vertino vietinio susisiekimo maršrutų pakankamumą, tvarkaraščių tinkamumą bei jiems aktualios informacijos prieinamumą. Ir išties, nors Lietuva garsėja kaip turinti sparčiausią internetą pasaulyje, tai jokia paguoda gyvenantiems Lazdijuose, nes čia aktuali keliautojams informacija nėra talpinama internete. Autobusų maršrutų tvarkaraščiai, jų pasikeitimai ir galbūt kita aktuali informacija tiek rajone gyvenantiems, dirbantiems, tiek čia atvykstantiems atostogauti yra tiesiog neprieinami internetu! Neprieinamas ir bilieto įsigijimas internetu ar mėnesinio bilieto paslauga reguliariai viešuoju transportu keliaujantiems gyventojams.
Turbūt nenuostabu, jog nepatrauklus viešasis transportas paskatino daugybę gyventojų persėsti į nuosavus automobilius. Lazdijų rajono savivaldybė, registruotų automobilių skaičiumi (607 vnt.) tenkančių tūkstančiui gyventojų, kaimyninių savivaldybių fone yra pirmaujanti ir viršija regiono bei šalies vidurkį. Tendencingai augant automobilių skaičiui kyla ir kelių eismo intensyvumas, o tai jau kelia tam tikrų eismo saugumo iššūkių. Situacijos negerina ir prasta kelio dangos kokybė. Šioje vietoje svarbu paminėti, jog ne visi rajono gyventojai gali įsigyti ar vairuoti nuosavą automobilį, todėl renkasi alternatyvias transporto priemones kaip dviratis ar įveikia tam tikrus atstumus pėsčiomis. 2018 metais iš visų sužeistųjų įskaitiniuose eismo įvykiuose trečdalis buvo dviratininkai ir pėstieji, užvažiavimai ant dviratininkų ir pėsčiųjų buvo registruojami rajono keliuose ar kaimiškose vietovėse.
Per eilę metų rajono infrastruktūra tapo patraukli tik nuosavo automobilio turėtojui, pamirštant kitų gyventojų poreikius. Renkantis alternatyvius keliavimo būdus kasdienėms reikmėms saugumo faktorius yra esminis, tačiau dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtra nenumatyta rajono strategijoje, o dabartinio tako ilgis jau penkerius metus nesikeičia ir siekia vos 5 km. ilgio.
Su šiek tiek ambicijos ir kūrybiškumo, susisiekimas Lazdijų rajone gali tapti patrauklus ir svarbiausia prieinamas visiems rajono gyventojams, bei tenkinantis jų poreikius. Darnaus judumo įtraukimas į rajono plėtrą, užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę mieste ir jo prieigose, susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant ne automobiliui, o viešajam keleiviniam, bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia:
http://kurklt.lt/projektai/darnus-judumas-lietuvos-lenkijos-pasienio-zonoje/
kurk.lt informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
