Klaipėdos apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl „Via Lietuva“ gali toliau vykdyti strateginio elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos pirkimo nuomos pagrindu procedūras. Šis sprendimas leidžia ne tik tęsti vieną svarbiausių kelių infrastruktūros projektų, bet ir išvengti milijoninių nuostolių Lietuvos kelių sektoriui.
Bendrovė primena, kad e-tolling sistemos sukūrimo pirkimas buvo nutrauktas 2025 m. balandžio 18 d., kuomet buvo pateiktas ekspertinis vertinimas, kad pirkimo dokumentai turi esminių trūkumų ir AB „Via Lietuva“ negali įsigyti tinkamai ir saugiai veikiančios sistemos.
Netrukus po to buvo paskelbtas naujasis pirkimas, kurio sąlygose jau nėra abejones keliančių ir saugumo spragas paliekančių reikalavimų. Rinkos dalyviai analizavo pirkimo sąlygas, buvo rengiamasi pasiūlymų gavimui ir vertinimui. Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į pateiktus argumentus, pabrėžė viešojo intereso svarbą ir sprendė, kad e-tolling sistemos nuomos procedūros gali būti tęsiamos.
„Vertiname teismo sprendimą kaip galimybę tęsti darbus be papildomų kliūčių. Kiekviena delsimo diena reikštų ne tik vėluojantį technologinį šuolį, bet ir realias pasekmes – neatnaujinamus kelius, tiltus ir stabdomus svarbiausius plėtros projektus, reikalingus šalies saugumui bei kariniam mobilumui“, – sako „Via Lietuva“ laikinasis generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Šiuo metu Lietuvoje kelių naudotojo mokestis taikomas 1 700 km ilgio magistraliniams keliams. Net 451 km iš jų yra pripažinti prastos būklės, o jų atnaujinimui būtina skirti apie 446,5 mln. eurų. Tarp šių ruožų – pagrindinės magistralės, jungiančios miestus, jūrų uostą bei karinius poligonus, tad jų tinkama būklė yra būtina ir nacionalinio saugumo kontekste.
Magistraliniuose keliuose yra 22 blogos būklės tiltų, 18 iš jų patenka į karinio mobilumo infrastruktūros sąrašą. Jų remontui reikia dar 93 mln. eurų. Nepakankamas finansavimas reiškia ne tik ilgėjantį tvarkymo terminą, bet ir didesnes būsimų darbų kainas.
Elektroninės kelių rinkliavos sistemos įdiegimas Lietuvoje yra esminis žingsnis siekiant sustiprinti kelių infrastruktūros finansavimą. Dabartinė sistema, paremta elektroninėmis vinjetėmis, generuoja ribotą lėšų kiekį, o perėjimas prie atstumu grįsto apmokestinimo modelio suteiktų galimybę ženkliai padidinti į Kelių fondą surenkamų pajamų apimtį. Tai leistų sukurti stabilesnį, efektyvesnį ir ilgalaikį kelių priežiūros bei plėtros finansavimo mechanizmą.
„Kiekvienas delsimo mėnuo reiškia prarastas milijonines investicijas, kurias galėtume skirti kritinės būklės kelių ir tiltų atnaujinimui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdytas ne tik pirkimas, bet ir realūs darbai, kurių laukia tiek regionai, tiek visa šalis“, – pabrėžia „Via Lietuvos“ valdybos pirmininkė Rūta Butautaitė Pivoriūnienė.
LAKD informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
