Ukrainoje per daugiau nei ketverius karo metus autobusų ir geležinkelių stotys tapo ne tik transporto mazgais, bet ir svarbia civilinės saugos sistemos dalimi. Oro pavojaus signalai čia – kasdienybė, todėl transporto sektorius buvo priverstas ieškoti praktinių sprendimų, kaip suderinti keleivių saugumą ir nenutraukti susisiekimo visiškai.

Vienas svarbiausių principų, kurį šiandien akcentuoja ukrainiečiai – pati stotis nelaikoma saugia vieta. Svarbiausia yra greitas keleivių nukreipimas į priedangas bei aiškus personalo veiksmų algoritmas.

Stotyse – ne panika, o aiški keleivių srautų kontrolė

Ukrainos geležinkelių bendrovė Ukrzaliznytsia oro pavojaus metu daug dėmesio skiria keleivių srautų valdymui. Didžiosiose stotyse keleiviai garsiniais pranešimais nukreipiami į požemines erdves, rūsius ar specialiai įrengtas slėptuves. Kai kur prie stočių įrengiamos modulinės apsauginės slėptuvės.

Praktika parodė, kad pavojingiausias dažnai būna ne pats smūgis, o chaosas:

• žmonių grūstys;
• bandymas vienu metu palikti stotį;
• susibūrimai prie išėjimų;
• keleivių blaškymasis nežinant, kur eiti.

Todėl Ukrainoje itin svarbiais laikomi:

• aiškūs garsiniai pranešimai;
• matomos nuorodos į priedangas;
• stočių darbuotojų koordinuojami keleivių srautai;
• nuolatinis informacijos teikimas keleiviams.

Geležinkelio stotys: keleiviai evakuojami į požemines erdves

Jei oro pavojus paskelbiamas traukiniui stovint stotyje, keleiviai dažniausiai nukreipiami į:

• požemines perėjas;
• metro stotis;
• rūsius;
• specialias slėptuves.

Kai kuriose Ukrainos stotyse darbuotojai keleiviams rekomenduoja:

• neimti didelių lagaminų evakuacijos metu;
• nesibūriuoti prie stiklo fasadų;
• laikytis atokiau nuo vitrinų ir laukimo salių langų.

Jei traukinys sustoja ne stotyje, keleiviams gali būti nurodoma:

• pasitraukti nuo bėgių;
• išsisklaidyti;
• slėptis reljefo įdubose ar už pylimų;
• prisidengti galvą.

Nepaisant karo sąlygų, Ukrainos geležinkeliai stengiasi išlaikyti eismą kiek įmanoma stabilesnį. Visiškas traukinių sustabdymas taikomas tik išskirtiniais atvejais.

Metro – viena svarbiausių priedangų sistemų

Kyjive metro sistema tapo pilnaverte civilinės saugos infrastruktūros dalimi. Oro pavojaus metu metro stotys:

• veikia kaip viešos priedangos;
• į jas žmonės įleidžiami nemokamai;
• jose gali būti įrengtos laikinos poilsio vietos, vandens atsargos, pledai.

Dalis gyventojų intensyvesnių atakų metu metro stotyse net nakvoja.

Autobusų stotys: svarbiausia – informacija ir greita reakcija

Autobusų stotyse procedūros paprastai būna paprastesnės nei geležinkelių infrastruktūroje, tačiau principai tie patys:

• garsiniai perspėjimai;
• keleivių nukreipimas į artimiausias priedangas;
• aiškūs personalo nurodymai.

Dažniausiai keleiviai nukreipiami į:

• požemines perėjas;
• rūsius;
• požeminius parkingus;
• metro;
• netoliese esančias oficialias priedangas.

Ukrainos praktika parodė, kad keleiviams itin svarbu nepalikti „informacinio vakuumo“. Net trumpas neapibrėžtumas stotyse greitai sukelia chaosą ir paniką.

Ką Ukrainos patirtis rodo Lietuvai?

Pastarieji įvykiai Lietuvoje, kai oro pavojaus metu buvo trumpam stabdomas viešasis transportas ir evakuojami keleiviai iš stočių, parodė, kad ir mūsų transporto sistema susiduria su tais pačiais klausimais, kuriuos Ukraina sprendžia jau ne vienerius metus.

Ukrainos patirtis leidžia išskirti kelias svarbias kryptis:

• stotys turi tapti civilinės saugos infrastruktūros dalimi;
• būtini aiškūs veiksmų algoritmai darbuotojams;
• keleiviai turi iš anksto žinoti, kur yra priedangos;
• svarbiausia – ne chaotiškas stabdymas, o organizuotas keleivių srautų valdymas.

Tikėtina, kad ateityje ir Lietuvoje autobusų bei geležinkelių stotims bus rengiamos detalesnės procedūros, panašios į tas, kurios šiandien jau taikomos Ukrainoje.

eBus.lt

Linos Jakubauskienės nuotrauka