Už žalesnio transporto pasirinkimą gyventojams jau išmokėta daugiau kaip 63 mln. eurų: parama gali pasinaudoti daugelis

30 gegužės 03:21 2025 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Galbūt ne visi žino, kad sunaikinus seną automobilį ar nusprendus įsigyti elektromobilį, galima ne tik prisidėti prie taršos mažinimo, klimato kaitos švelninimo, bet ir gauti išmoką.

Nuo 2019 m. Aplinkos ministerija siūlo paramą iš Klimato kaitos programos lėšų už sunaikintus taršius automobilius, įsigyjant mažiau taršų automobilį. Paramą iš Modernizavimo fondo galima gauti ir perkant naujus ar naudotus elektromobilius. Šias lėšas administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir šiuo metu yra paskelbusi 3 kvietimus, skatinančius gyventojus rinktis žalesnius keliavimo būdus.

Pats populiariausias kvietimas yra visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judumo priemonių skatinimas. Juo nuo 2020 m. pasinaudojo maždaug 45 000 žmonių, gavusių beveik 35 mln. eurų kompensacijų. Pridavus sunaikinti taršų automobilį, galima gauti 300 eurų kompensaciją už įsigytą dviratį ar elektrinį paspirtuką; 500 eurų – už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį; iki 1 000 eurų – viešojo transporto metiniams ar kitiems bilietams arba tokią pačią sumą E-piniginės papildymui  už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų išlaidų kompensavimą. Nuo 2024 metų, kai šis kvietimas buvo paskelbtas jau ketvirtą kartą, išmokėta daugiau kaip 6 mln. eurų. Paraiškas dėl šio kvietimo galima teikti ir šiuo metu.

Dar nuo 2022 m. vasaros galima gauti paramą perkant naują ar naudotą lengvąjį elektromobilį. Už naują elektromobilį žmogus gali gauti 5 000 eurų kompensaciją, o už dėvėtą – 2 500 eurų. Tai itin populiari paramos rūšis: nuo kvietimo pradžios APVA beveik 5 600 pareiškėjų jau išmokėjo daugiau kaip 18 mln. eurų. Paraiškos dėl šios išmokos priimamos iki 2026 m. pabaigos. Šiam projektui skirta 35 mln. eurų.

Nuo praėjusių metų pradžios jau ketvirtą kartą paskelbtas ir dar vienas kvietimas  – mažiau taršioms judumo priemonėms įsigyti. Vienas pareiškėjas gali gauti 1 000 eurų kompensaciją, jeigu priduos sunaikinti taršų automobilį ir įsigys mažiau taršų. Per šį laikotarpį jau išmokėta beveik 2,7 mln. eurų. Parama šiai priemonei siekia 5 mln. eurų, todėl paraiškas dar galima teikti. Nuo 2019 m., kai teikiama tokia parama, gyventojams išmokėta 10,15 mln. eurų.

Nuo 2019 m., kuomet buvo pradėtos įgyvendinti šios, žalesnio transporto skatinimo priemonės, šalyje sunaikinta daugiau kaip 44 tūkst. taršių automobilių.

Daugiau informacijos apie APVA kvietimus galima rasti čia.

 2023 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 17,9 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Daugiausiai ŠESD išmetė transporto (34,4 proc.) ir energetikos (29,3 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (20,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (11,5 proc.) ir atliekų (4 proc.) sektoriuose. Beveik visa transporto tarša – 97,5 procento – kilo iš kelių transporto, kur didžiausią dalį sudarė lengvieji automobiliai (53,8 proc.) ir sunkiasvorės transporto priemonės (41,3 proc.).

 Gražų pavyzdį renkantis žaliąjį transportą rodo ir Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos. Pernai Valstybinių miškų urėdija viešoji konkurso metu įsigijo net 88 elektromobilius, kuriais aprūpino visus regioninius padalinius. Taip pat urėdijose įrengtos ir elektromobilių krovimo stotelės. 16 naujų elektromobilių pernai taip pat išsinuomojo ir Aplinkos apsaugos departamentas.

 Kovojant su tarša miestuose vis dažniau gyventojai renkasi dviračius, su kuriais nuvykti į reikiamą vietą dažnai būna net greičiau negu su automobiliu. Todėl didmiesčiuose plečiama dviračių takų infrastruktūra ir gerinama jų kokybė.

Aplinkos ministerija yra patvirtinusi Tvarių miestų gaires ir jų įgyvendinimo rekomendacijas, kurios padeda pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, skatinti darnų judumą, atsakingą vartojimą, mažinti taršą ir didinti atsparumą klimato kaitai. Jose daug dėmesio skirta ir dviračių infrastruktūrai plėtoti. Taip pat patvirtinta ir Architektūros kokybės vertinimo metodika, padedanti įvertinti dviračių infrastruktūros projektų architektūros kokybę ir užtikrinti kokybiškesnę aplinką.

Žmonės skatinami rinktis dviračius, todėl renovuojant senus pastatus jau galima gauti lengvatinį kreditą dviračių saugykloms įrengti. Aplinkos ministerija rengia tai įteisinančias pataisas dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos.

Šiandien Seime šia tema vyko diskusija „Kryptis – 2030: kaip žaliuos Lietuvos transportas?“. Renginio metu Seimo nariai, ministerijų vadovai ir verslo bendruomenė svarstė, kaip mažiausiomis išlaidomis sumažinti naftos degalų vartojimą. Diskusijos dalyviai bandė rasti sprendimus, kaip kurti pridėtinę vertę į dekarbonizacijos sprendimus investuojančioms bendrovėms.

Pranešimas žiniasklaidai

Linos Jakubauskienės nuotrauka