Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę– „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį keliubukle.lt. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje. Taip pat skaidriai stebėti jų infrastruktūros pokyčius bei prisidėti prie svarbių diskusijų apie jų priežiūrą ir remontą.
Naujas žemėlapis suteikia galimybę kiekvienam peržiūrėti informaciją apie kelių ir tiltų būklę, inžinerinius kelių objektus, kurie yra remontuojami. Šiuo metu žemėlapyje pateikta 2025 m. pradžios informacija, žemėlapį atnaujinti ketinama kiekvieną metų ketvirtį. Žemėlapyje įdiegta ir skaičiuoklė, leidžianti apskaičiuoti reikalingas lėšas kelių ar tiltų remontui.
„Žemėlapis padės gyventojams stebėti tiek šalia jų, tiek kitose Lietuvos vietose esančių kelių ir tiltų būklę. Viešai ir interaktyviai prieinami duomenys leis sekti, kaip keičiasi susisiekimo infrastruktūra. Beje, žemėlapyje gyventojai galės rasti atsakymą į dažnai kylantį klausimą – kiek visgi kainuoja nauja gatvė ar kilometras naujos automagistralės ir kiek lėšų prireiktų , kad Lietuvoje nebeliktų nesaugių tiltų ir blogos būklės kelių“, – teigiaLR susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Tikimasi, kad žemėlapis taps esminiu įrankiu siekiant maksimalaus skaidrumo Lietuvos transporto infrastruktūroje. Dėl transporto srautų ir infrastruktūros augimo įrankis bus nuolat atnaujinamas ir plėtojamas, kad jis tarnautų kaip tiksli ir objektyvi priemonė viešoms diskusijoms kelių infrastruktūros tema. „Lietuvos infrastruktūros modernizavimas yra ne tik investicija į kelius ir tiltus, bet ir į šalies ekonomikos augimą, žmonių saugumą bei geresnę gyvenimo kokybę“, – tikina „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Prasta kelių infrastruktūros būklė
Valstybinius reikšmės kelius „Via Lietuva“ vertina atsižvelgiant į pagrindinius jų rodiklius: vidutinį vandens gylį provėžoje, kelio dangos plyšius, lopus, nelygumus. Taip pat kelio duobes ir vidutinį kelio profilio dydį. Kelių būklės rodikliai kasmet nustatomi atliekant valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklės tyrimus pasitelkiant modernią lazerinę įrangą, pagal kurios surinktus duomenis atliekami dangos būklės rodiklio (DBI) skaičiavimai.
Remiantis 2025 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje iš viso daugiau nei 21 000 km kelių tinklų daugiau nei 6 tūkst. km kelių yra prastos būklės. Blogiausios būklės Lietuvoje yra rajoniniai keliai – 3 670 km arba 42 proc. viso rajoninių kelių tinklo yra reikalingas remontas. Krašto keliai taip pat prastos būklės – net 1 993 km arba 40,5 proc. viso tinklo yra neatitinkantys kokybės reikalavimų. Geresnės kokybės yra magistraliniai keliai ir automagistralės, tačiau atitinkamai 19,4 proc. automagistralinių ir 19,7 proc. magistralinių kelių reikalingas remontas.
Taip pat iš viso Lietuvoje yra 1500 tiltų, iš kurių 117 yra blogos būklės, o 35-iems taikomi eismo apribojimai. Likusi tiltų dalis siekia 50–60 metų amžių, todėl jų būklė artimiausiu metu gali sparčiai blogėti. Tilto kokybė yra vertinama pagal tokius kriterijus kaip tilto pakloto, tilto perdangos, atramų ir prietilčių pažaidos.
„Nepaisant to, kad tiltų ir viadukų būklė tiesiogiai lemia eismo saugumą, jų būklė kasmet vis prastėja. Kadangi finansinės galimybės atnaujinti visus tiltus yra ribotos, šiemet prioritetą skirsime tiems, kurių būklė kitąmet gali tapti kritinė. Siekiant pratęsti tiltų eksploatacijos laiką, būtina taikyti kompleksines priemones, o viena iš jų – užtikrinti, kad prasčiausios būklės tiltai tarnautų ilgiau“, teigia „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Į prastos būklės kelių, tiltų ir viadukų rekonstrukcijos darbus nukreipiamos investicijos duos reikšmingą rezultatą tik tuomet, kai bus pasiektas tvarus ir ilgalaikis kelių infrastruktūros finansavimas.
„Šiuo metu Lietuvoje vis dar yra daugiau nei 1 000 km automagistralių ir magistralinių kelių bei daugiau nei 7 000 km krašto ir rajoninių kelių, kurių būklė neatitinka tinkamų naudojimo standartų ir reikalauja skubių remonto darbų už didesnę nei 5,5 mln. Eur sumą. Jei nebus užtikrintas tvarus finansavimas, blogų kelių procentas 2035 m. gali išaugti iki 50 proc. Tai reiškia, kad kas antras kelias Lietuvoje gali tapti netinkamu saugiam naudojimui, kas lems didesnius eismo saugumo iššūkius bei didesnes transporto priemonių eksploatacijos sąnaudas“, – pasakoja „Via Lietuva“ vadovas.
Nors tiltinės infrastruktūros priežiūrai skirta suma 2024 m. padidėjo, per pastaruosius šešerius metus blogos būklės tiltų skaičius išaugo nuo 63 iki 117, o be nuoseklaus ir tvaraus finansavimo šis skaičius iki 2035 m. gali išaugti iki 192. Norint juos sutvarkyti, reikia 301 mln. Eur, o visų tiltų tinkamos būklės užtikrinimui – apie 1 mlrd. Eur.
Susisiekimo ministerija jau ėmėsi spręsti ilgametes problemas
Tam, jog kelių infrastruktūrai būtų užtikrintas tvarus finansavimas, tikimasi ne tik susitelkimo politiniame lygmenyje, ieškoma sprendimų, kurie leistų kurti ilgalaikius, nepriklausančius nuo kasmet tvirtinamo lėšų krepšelio iš bendro valstybės biudžeto, planus.
Susisiekimo ministerija visuomenei dar kovo mėn. pristatė planus nuo kitų metų Lietuvoje įkurti Valstybinį kelių fondą. Šis sprendimas ir siūlymas susisiekimo ministro Seime bus pristatytas dar šioje Seimo pavasario sesijoje.
Įkūrus valstybinį Kelių fondą bus galima pasiekti esminį pokytį gerinant valstybinių kelių infrastruktūrą, skatinant regionų pasiekiamumą bei gerinant Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą.
„Kelių fondas įneša visiems daugiau aiškumo. Gyventojų ir verslo sumokami kelių mokesčiai keliaus atgal į kelių infrastruktūrą. Nėra sąžininga, kad visos šios lėšos buvo perskirstomos visai kitoms sritims, o naujas finansavimo modelis ištaisys šią nesąžiningą praktiką ir labiau atlieps teisėtą visuomenės lūkestį. Ilgainiui, gyventojai nebematys byrančių avarinės būklės tiltų ir pavojingų duobėtų kelių. Vyks sklandesnis darbų planavimas su rangovais ir greitesnis jų atlikimas“, – sako LR susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Šiuo metu Lietuvos kelių plėtra ir priežiūra yra finansuojama iš kasmet Vyriausybės sudarytos ir Seimo tvirtinamos Kelių plėtros ir priežiūros programos biudžeto lėšų. Ši suma, įvertinus infliacijos ir kitus rodiklius, nuo 2008 m. išliko panašiame lygyje. Valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdanti bendrovė „Via Lietuva“ taip pat kelių plėtrai šalyje naudoja ir Europos Sąjungos paramos ir nuo 2023-ųjų metų Valstybės sprendimu skirtas laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšas.
2023-2024 metais laikinojo bankų solidarumo įnašo ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos, skirtos karinio mobilumo projektams vykdyti, iš viso sudarė 337 mln. eurų. Šiais metais, sumažinus bankams taikomą laikinojo solidarumo įnašo dalį, dvigubos paskirties kelių infrastruktūrai plėsti skirta suma taip pat sumažėjo. Šiais metais į karinio mobilumo projektus „Via Lietuva“ planuoja investuoti daugiau nei 3 kartus mažesnę sumą, lyginant su 2024-aisiais, t. y. 59 mln. Eur.
Kaip teigia l.e.p. „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas, dabartinis kelių finansavimo modelis yra ydingas, nes remiantis juo yra sudėtinga pradėti ilgalaikius projektus, nes finansavimas nuolat kinta. Be to, dabar įstatymuose įtvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo modelis neužtikrina, kad visos su keliais susijusios lėšos, pavyzdžiui, rinkliavos, būtų panaudotos būtent kelių tinklo plėtrai.
Tuo metu naujai kuriamas Kelių fondas, kurio startas numatytas nuo 2026-ųjų, veiktų pagal naują ir ilgalaikį finansavimo modelį, užtikrindamas nuoseklų kelių priežiūros ir plėtros finansavimą, nepriklausantį nuo kasmetinių Valstybės biudžeto svyravimų. Taip būtų sukurta aiški ir skaidri lėšų paskirstymo sistema, orientuota į ilgalaikį valstybinės reikšmės kelių tinklo būklės gerinimą. Skaičiuojama, kad Kelių fondo ir Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšos per metus bendrai sudarytų apie 1 mlrd. eurų.
„Absoliučiai palaikome akcininko sprendimą imtis lyderystės įkuriant Kelių fondą, kuris leis turėti stabilų finansavimą kelių projektams. Ne kartą akcentavome, jog dabartinis finansavimas yra nepakankamas. Kelių finansavimo poreikis per metus siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų, o šiemet valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrai numatyta bendra suma kartu su ES parama bei karinio mobilumo lėšomis siekia vos 631 mln. Eur. Štai Lenkijoje, į kurią dažnai mėgstame lygiuotis, lyginant su Lietuva, finansavimas keliams yra 9,2 karto didesnis, nors jų prižiūrimų valstybinių kelių kilometrų skaičius yra netgi mažesnis. Kaimynai lenkai jau turi valstybinį kelių fondą, į kurį lėšos surenkamos iš kelių mokesčių, vinječių bei degalų mokesčių“, – sako M. Gedaminskas.
Laikinai „Via Lietuva“ vadovo pareigas einantis M. Gedaminskas taip pat priduria, jog Lietuvoje lėšos, surenkamos iš besinaudojančių keliais, apmaudu, tačiau negrįžta atgal į kelius, dėl to blogėja ir kelių saugumo būklė.
„Šalyje turime daugiau nei 100 avarinės būklės tiltų, 4 iš 10 kelių yra blogos būklės. Apskritai kelių infrastruktūra kasmet „dėvisi“, todėl jos palaikymui reikalingi ilgalaikiai sprendimai ir tvarus finansavimas, o ne vienadienės injekcijos“, – akcentuoja „Via Lietuva“ atstovas.
Turint tinkamai sukurtą Kelių fondą bus sustabdyta Lietuvos kelių degradacija – pagerės valstybinės reikšmės kelių dangos būklė. Jis leis vykdyti spartesnį tiltų, viadukų ir estakadų remontą – bus atnaujinti ne mažiau kaip 105 tiltai ir viadukai.
Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovės „Via Lietuva“ akcininkas – LR Susisiekimo ministerija.
Via Lietuva pranešimas spaudai
Linos Jakubauskienės nuotrauka
