Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kaip apskaičiuojami dienpinigiai?

Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, kaip numato Darbo kodeksas, darbuotojai turi būti informuoti ir jiems turi būti suteiktos reikiamos konsultacijos. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu (DK 25 straipsnio 2 dalis).

Kada darbdavys gali mokėti mažesnius dienpinigius?

Mažesnius dienpinigius darbdavys gali mokėti tada, kai šie diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus sudarytoje kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte galima nustatyti mažesnius, konkrečių dydžių, diferencijuotus pagal objektyvius kriterijus dienpinigių dydžius, tačiau jie negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Dienpinigių dydis turi būti aiškus

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės, dienpinigių dydis turėtų būti aiškus ir neturėtų kelti abejonių nei darbuotojui, nei darbdaviui, t. y. darbuotojai iš anksto turėtų žinoti, kokie dienpinigiai bus mokami vykstant į konkrečią komandiruotę ir negali būti sudarytos prielaidos vienašališkam darbdavio sprendimui dėl konkretaus dienpinigių dydžio, darbuotojui vykstant į paskirtą komandiruotę, taip pat užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą. Pavyzdžiui, nustačius kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte, kad darbuotojo dienpinigiai mažinami iki 50 procentų arba nustačius mokamų dienpinigių ribas, pvz., kad darbuotojui mokami dienpinigiai nuo 50 iki 100 procentų, nėra aišku, koks yra mokamas dienpinigių dydis.

Objektyvūs mažesnių dienpinigių diferencijavimo kriterijai

„Objektyvius kriterijus, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, vietiniame norminiame teisės akte nusistato darbdavys, o kolektyvinėje sutartyje – darbdavys ir darbuotojų atstovai, atsižvelgdami į individualius vykdomos komercinės-ūkinės veiklos ypatumus, darbo sąlygas, darbo santykių geografinę erdvę ir panašiai“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė. Svarbu akcentuoti, kad DK ir kituose teisės aktuose minėtos aplinkybės nėra reglamentuotos, o jų vertinimas paliekamas ūkinę-komercinę veiklą vykdantiems subjektams.

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Taigi dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, turi būti objektyvūs ir negali būti mažinami, jeigu:

• darbuotojas neįvykdo darbo normų (pavyzdžiui, darbdavio nustatytų pristatymo terminų, kelionės maršruto);
• darbo funkcijas vykdo neekonomiškai (pavyzdžiui, didelės transporto priemonės kuro sąnaudos);
• dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo neįvykdytos užduoties per nustatytą terminą (pavyzdžiui, kelio remonto darbai, automobilių spūstis ir pan.);
• darbuotojas nepakluso darbdavio arba jo atstovo reikalavimams, kurie prieštarauja įstatymams;
• darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą arba kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Tiesa, dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo darbdavys turi teisę inicijuoti atskirą tyrimą.

Kada turi būti išmokėti dienpinigiai?

Jeigu darbo ar kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, o grįžus iš komandiruotės dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

VDI informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka