Transporto įmonės vykdo vyriausybės iškeltus ekologijos reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau – valstybė nėra linkusi finansiškai prisidėti prie perėjimo prie alternatyvaus kuro, o pačios įmonės finansiškai tokių išlaidų sau negali leisti. Nors valstybė biudžete ir yra numačiusi beveik 240 mln. Eurų dalį skirtą alternatyvaus kuro skatinimui, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ nuomone tokie pinigai, tai tik lašas jūroje lyginant su tuo, kiek jų iš tiesų reikia.
Skaičiuojama, kad vienas alternatyvaus kuro arba elektros sunkvežimis gali kainuoti nuo vieno iki kelių šimtų tūkstančių, o pakeisti visą transporto parką gali kainuoti ir kelis šimtus milijonų ar net milijardą. „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pripažįsta – norai yra geri, tačiau įgyvendinimas – tikrai sudėtingas.
„Transporto parkus sudaro didelis kiekis sunkvežimių. Norint visus juos pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra ne tik brangu, bet ir trunka laiko. Tai yra rimta finansinė ir administracinė našta vežėjui, o ir infrastruktūra tam dar nėra išplėtota“, – pabrėžė „LINAVA“ generalinis sekretorius.
Dekarbonizacija iš savo kišenės
Europoje transporto sektorius yra atsakingas už maždaug trečdalį išmetamų šiltnamio dujų. Dėl šios priežasties Europos komisija užsibrėžė tikslą iki 2050 metų tapti pirmu klimatui neutraliu žemynu pasaulyje.
Nors idėja skamba gerai, transporto sektorius dėl numatytų tikslų įgyvendinimo nėra užtikrintas. „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pabrėžia, kad tikslas yra geras, tačiau norint jį pasiekti reikės visų bendro darbo.
„Mes visiškai palaikome dekarbonazacijos idėją. Ji yra gera, tačiau čia kyla daug klausimų. Vien patys vežėjai visiškai pereiti prie alternatyvaus kuro nepajėgs. Tai kainuoja didelius pinigus. Čia reikia ir vyriausybės indėlio“, – teigia Z. Buivydas.
Tačiau nors perėjimas prie alternatyvaus kuro ir yra komplikuotas – jis nėra neįmanomas. Šiauliuose įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas su komanda jau aktyviai naudoja alternatyvų kurą.
Tiesa, „Busturo“ vadovas pastebi, kad lyginant su tradiciniu kuru varomu transportu, alternatyvus kuras turi kitą problemą – eksploatacinį laikotarpį.
„Jau nuo 2011 m. investuojame į biometano dujomis varomų autobusų įsigijimą. Lyginant dujomis ir dyzelinu varomų transporto priemonių eksploatacines sąnaudas, didelių skirtumų nepastebime, tačiau dujiniai autobusai kainuoja brangiau ir jų eksploatacinis laikotarpis yra trumpesnis dėl dujų balionų galiojimo termino“, – teigė V. Seirackas.
Dėl šios priežasties kyla administravimo ir eksploatavimo kaštai, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonė galėtų saugiai ir be trikdžių dirbti Lietuvos ir Europos keliuose ir kartu atitiktų numatytus ekologijos reikalavimus.
Reikalingas didesnis finansavimas
Planų finansiškai skatinti alternatyvaus kuro naudojimą yra ir Lietuvoje. Kiek mažiau nei prieš mėnesį „LINAVA“, greta kitų asociacijų ir savivaldybių atstovų, dalyvavo susisiekimo ministerijos organizuotoje diskusijoje, kur buvo kalbama apie alternatyvaus kuro finansinį skatinimą.
„Valstybės biudžete yra numatyta 238 milijonų eurų suma, skirta alternatyvių degalų naudojimo skatinimui. Žinoma, didžiausia to dalis atitektų miestų ir priemiestinių viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimui ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai plėsti.
Taršių sunkiojo transporto priemonių ir autobusų pakeitimo į elektra, vandeniliu ar biodujomis varomu skatinimui yra numatytas 20 milijonų eurų biudžetas“, – susitikimą prisiminė Z. Buivydas.
Tiesa, numatyta suma yra maža, lyginant kiek pinigų reikėtų, kad visos įmonės atnaujintų savo parkus į transportą, varomą alternatyviu kuru.
Iki 2030 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, turi užtikrinti, kad atsinaujinančioji energija transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 14 procentų. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis dabar siekia kiek daugiau nei 6 procentus (6,1 proc.).
„Busturas“ generalinis direktorius pastebi, kad patys reikalavimai yra tinkami, tačiau biurokratinės procedūros yra sudėtingos, o finansavimas mažas. Visa tai trukdo efektyviai ir tinkamai įgyvendinti numatytus ekologijos reikalavimus.
„Esami vyriausybės reikalavimai ekologijai yra tinkami, tačiau siekiant užtikrinti jų efektyvumą, reikia didesnio finansavimo, geresnės infrastruktūros ir paprastesnių biurokratinių procedūrų“, – teigia UAB „Busturas“ generalinis direktorius.
Gera infrastruktūra ir planas yra būtinybė
Visais atvejais yra išeitis. Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU tyrimo duomenimis geriausia alternatyva, kaip galima būtų sumažinti CO2 emisijas būtų efektyviai naudoti abu kuro tipus, pradedant su dyzelio ir elektros naudojimu ir palaipsniui įtraukiant biodujas, vandenilį ar kitas alternatyvaus kuro variacijas.
Teigiama, kad tai sumažintų CO2 emisijas maždaug 11 procentų daugiau, nei elektrifikacijos ar vandenilio fokuso sistemos, kurios šiuo metu yra teikiamos kaip pagrindinės alternatyvos. Šis planas taip pat leistų pasaulyje transportuoti didesnį kiekį prekių bei pervežti žmonių (maždaug 10 proc. daugiau prekių ir 75 proc. daugiau žmonių).
„Vertinant esamą situaciją ir teikiamą finansavimą įmonėms, užbrėžtus tikslus pasiekti bus sudėtinga. Būtina intensyviai investuoti į tinkamos infrastruktūros sukūrimą, koreguoti autobusų įsigijimo kompensavimo mechanizmą“, – pabrėžė V. Seirackas.
„Linava“ informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
