Prieš daugiau nei 100 metų, kai dar automobiliai buvo neseniai išrasta naujovė, laikmečio inovatoriai svarstė apie ateities transportą bei įsivaizdavo skraidančius automobilius. Šiandien skraidančių automobilių svajonę po truputi vis labiau išpildo dronai, tačiau žmonės toliau išlieka didžiąja dalimi priklausomi nuo automobilių. Kaip keliausime ateityje?
Personalizuotas mikrojudumas – laikina mada ar realus sprendimas?
Antro pasaulinio karo pabaigą galima laikyti atspirties taškus, kada automobilis pradėjo savo dominavimo erą miestų transporto paveiksluose, tačiau šiandienos vis didėjančios spūstys, automobilių parkavimo problemos, didėjanti oro tarša verčia apsidairyti į aplinkui esančias alternatyvas. Viena iš jų – mikrojudumas. Per pastaruosius keletą metų elektriniai paspirtukai, vienaračiai, elektriniai dviračiai, elektrinės riedlentės ir gausybė panašių elektrifikuotų mikrojudumo priemonių pasklido po Vakarų pasaulio miestus, o kartu ir po Vilnių.
„Per pastaruosius keletą metų mikrojudumo priemonių pardavimai visame pasaulyje augo eksponentiškai. Šalia greitai išplitusių elektrinių paspirtukų didelį pagreitį įgauna elektrinių dviračių populiarumas, o kartu su jais ir naujos kartos krovininiai (angl. Cargo) dviračiai, kurių jau vieną kitą galime sutikti ir Vilniuje. Artimiausioje ateityje sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose, tokių dviračių matysime vis daugiau ir dažniau. “, – pasakoja Jonas Simutis, JUDU ekspertas.
Sostinėje dviračio pasirinkimas, kaip pagrindinės kelionės priemonės mieste, pernai išaugo trigubai – nuo 1 % 2022 metais iki 4 % 2023 metais. Mikrojudumo priemonių pasirinkimas kelionėms Vilniuje vis dar augs, tai skatina daryti ir gerėjanti infrastruktūra, ir tvaresnis gyventojų požiūris.
JUDU ekspertas pabrėžia, kad žmonės nori būti vis mažiau priklausomi nuo daiktų – gyvendami kaip niekada vartotojiškoje visuomenėje, vis dažniau renkamės sąmoningesnį gyvenimo būdą, atsižvelgdami į tvarumą. Vienas tokių pavyzdžių, auganti automobilių dalinimosi paslaugų rinka, kuomet žmonės gali pasinaudoti automobiliu vienai minutei, ar prenumeruoti automobilio paslaugas visam mėnesiui. Taip išvengiant įsipareigojimų ir atsakomybės už automobilio priežiūrą, gedimus, technikinę apžiūrą ar draudimą. Tuo pačiu principu išpopuliarėjo ir mikrojudumo priemonių dalijimosi paslauga, kuri ypač patraukli miestų centruose ar aplink juos gyvenantiems žmonėms.
Artėjantis pokyčių laikotarpis: kas laukia Europos per ateinančius 10 metų?
Europos Sąjunga įgyvendindama žaliąjį kursą bei siekdama tapti klimatui neutralia iki 2050-ųjų, išsikėlė ambicingus tikslus ir transporto srityje. Vienas iš didžiausių užsibrėžtų tikslų – draudimas parduoti dyzelinius ir benzininius automobilius ES nuo 2035-ųjų. Tai reiškia, jog ateinantis dešimtmetis – elektrifikacijos dešimtmetis.
„Naujų technologijų diegimas ir pritaikomumas dažnai užtrunka įsibėgėti, taip nutiko ir su elektromobiliais. Visgi neseniai mokslininkų komanda pristatė revoliucinę elektromobilių baterijų technologiją, kuri neatitinka tradicinių ličio naudojimo principų. Šios naujos – kietosios baterijos yra sukurtos taip, kad jų nusidėvėjimas vyktų žymiai lėčiau, jos yra saugesnės, nes jos neturi skystų elektrolitų, kurie gali būti degūs. Taip pat elektromobiliai galės nuvažiuoti ženkliai ilgesnius atstumus, iki 1 000 kilometrų vienu baterijos įkrovimu, o kietosios baterijos ypač greitai įkraunamos – įkrovimas iki 100 kilometrų per vos dešimt minučių”, – pasakoja Jonas Simutis.
Beje, dėl lėtesnio nusidėvėjimo šios baterijos ne tik ilgesniam laikui užtikrina elektromobilio našumą, bet ir prisideda prie aplinkos saugojimo, nes rečiau reikės keisti baterijas. Taip pat svarbu paminėti, kad tai gali sumažinti elektromobilių savininkų ilgalaikes eksploatacines išlaidas.
„Šių baterijų pritaikymas masinėje gamyboje ir kasdieniniame naudojime, reiškia didžiulį žingsnį į priekį sprendžiant elektromobilių krovimo problemas. Ateityje elektromobilių krovimas nebebus tokia svarbi kliūtis, ribojanti judumą ir kelionių nuotolius. Tai atvers naujas galimybes elektromobilių savininkams ir dar labiau paskatins pereiti prie švarios, tvarios ir ekologiškos transporto priemonės”, – pasakoja Jonas Simutis.
Skraidantys automobiliai, apie kuriuos mąstyta prieš 100 metų, realiais taps jau šiemet Paryžiaus olimpiadoje. Žmonės bus skraidinami dronais iš vienos vietos į kitą, tad personalizuoto ir elektrifikuoto transporto ateitį pamatysime dar šiemet.
judu.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
