Vasario 5 d. Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija (ADIA) sukvietė tikruosius ir asocijuotus narius į visuotinį narių susirinkimą. Diskutuota apie žaliąjį kursą, pastarojo meto aktualijas šioje srityje, aptarti ir kiti svarbūs klausimai.
Situacija keičiasi
ADIA prezidentas Virginijus Korsakas pristatė pasikeitusią situaciją Lietuvoje ir pasaulyje – JAV pasitraukus iš Paryžiaus sutarties dėl klimato kaitos bei EK priėmus Europos konkurencingumo kompasą.
Jis taip pat kalbėjo apie iššūkius, su kuriais dabartinėje situacijoje gali susidurti žaliąjį kursą pasirinkusios šalys. „Žaliasis kursas, be abejo, neprarado aktualumo, vis dėlto pastaruoju metu atsirado ir šiek tiek kiti akcentai“, – sakė V. Korsakas
Anot jo, šiuo metu pagrindinis tikslas – dekarbonizacija, kuri padėtų išvengti klimato kaitos, tampančios itin aktualia problema pasaulio gyventojams. „Temparatūros didėjimas 1,5 proc. – nebe mokslininkų perspėjimai, o tai, kas jau vyksta planetoje. Dekarbonizacija turi nemažai sprendimo būdų – tai ir vandenilis, ir elektra, ir biometanas. Visiems sprendimams aktualu ekonominis pagrįstumas“, – pabrėžė ADIA prezidentas.
Jo teigimu, iškastinio kuro atsisakymo problema neturi vienintelio sprendimo – tam reikia keleto komponentų, būtina ieškoti kelių, kaip pasiekti išsikeltus žaliojo kurso tikslus: „Pastaruoju metu, šalia priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakymo, atsiranda ir ekonominės naudos dėmuo. Pasaulis pradeda suprasti, jog būti „žaliu“, bet nuogu, nėra išmintinga.“
V. Korsakas kalbėjo apie ADIA inicijuotą biometano panaudojimą šalies autobusų parkuose, naudojančiuose dujinius autobusus. Biometano kiekis parkams tiekiamose gamtinėse dujose nuolat didėja. ADIA prezidentas priminė apie įmonėms išduodamus „žaliuosius sertifikatus“, kurių rinka Lietuvoje dar tik formuojasi. „Tai, ką mes darome, yra prasminga. Kas pagaminta Lietuvoje, įgyja labai didelę vertę tiek ekonomikai, tiek ir šalies saugumui. Biometano potencialas šalyje – didžiulis, turime jį išnaudoti“.
Europinės iniciatyvos
ADIA atstovas Marius Čižas pristatė sausio 29 d. Europos Komisijos priimtą Europos konkurencingumo kompasą, kur numatytos pagrindinės kryptys šalims žengiant žaliojo kurso keliu. Dokumente nurodytos trys pagrindinės veiklos sritys – inovacijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas bei saugumas.
„Stebėdami situaciją pasaulyje turime galvoti, kaip Lietuvoje apsisaugoti nuo importuojamo kuro iš geopolitiškai nestabilių regionų. Turime šiek tiek naftos, vis dėlto didžiausias potencialas – biometanas. Yra daugybė žaliavų, iš kurių galima pasigaminti ne tik biometaną, bet ir biodyzeliną. Jau dabar turime gerosios praktikos pavyzdžių, kai niekur daugiau nepanaudojamos atliekos regionuose virsta energija transportui. Tai – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys“, – sakė M. Čižas.
Jis taip pat kabėjo apie būtinybę skirti daugiau parmos keleiviniam transportui, kuris naudoja biometaną: „ADIA ragina palaikyti iniciatyvas, kurios didina valstybės paramą įsigyti elektra ir biometanu varomoms transporto priemonėms. Svarbu kalbėti ir apie kitus alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių populiarinimo būdus – pavyzdžiui, jos galėtų būti atleistos nuo kelių mokesčio (e-tolling). Labai svarbu siekti, kad ES fondų lėšos būtų panaudojamos netaršiam transportui įsigyti apskritai, o ne naudojančiam kurią nors vieną degalų rūšį“.
Žalumas turi apsimokėti
Kiti susirinkusieji taip pat kalbėjo apie tai, kad „žalumas“ turi apsimokėti, kad ekologiškų technologijų diegimas turėtų būti naudingas ekonomikai, ūkiui bei visuomenei. Anot Sauliaus Bilio, labai svarbu, kad Lietuvos politikai parvežtų iš užsienio institucijų ne šūkius, o teisingus receptus, kaip vieną ar kitą žaliojo kurso tikslą pasiekti naudingiausiu būdu.
Savo poziciją išsakė ir keleivių vežėjai – anot jų, vis dar trūksta finansinės paramos įsigyjant ekologiškas transporto priemones, taip pat – statant pastotes ar tiesiant kabelius, diegiant kitą infrastruktūrą. Nuostolius didina ir valstybės numatytas autobusų įkrovimo galios mokestis – įmonės, pasirinkusios žaliąjį kursą, dėl to nukenčia finansiškai.
Pasak doc. dr. Saugirdo Pukalsko, žaliasis kursas nebūtinai turi atsipirkti. „Žaliasis kursas galbūt atsipirks, kai nebebus žaliasis kursas, kai taps visiems įprastu ir suprantamu, kai nebekels klausimų, kas tai yra. Manau, kad elektra yra ne tik ateitis, bet ir dabartis. Lengvieji automobiliai sėkmingai važiuoja jau dabar, jų dinaminės savybės geros. Su sunkiuoju transportu kol kas kyla problemų, jiems važiuoti reikia daug energijos, kad galėtų daug jos sukaupti, reikia didelių baterijų, dėl ko didėja transporto priemonės masė, kuriai vežti taip pat reikia energijos. Tikiu, kad ateityje vidaus degimo varikliai bus uždrausti, juolab kad naftos ištekliai pasaulyje senka. Be to, elektriniai varikliai yra gerokai efektyvesni už vidaus degimo variklius, kurie naudingam darbui panaudoja vos trečdalį pagaminamos energijos“, – sakė mokslininkas.
Savo poziciją išsakė ir autobusų gamintojai. Pasak „Scania Lietuva“ atstovo Antano Kapčinsko, gamintojai investavę daug pinigų į elektrifikaciją, tad keisti kurso negalės: „Norime ar nenorime, turime su tuo susitaikyti. Klausimas tik, kiek tai kainuos tiek gamintojams, tiek vežėjams, tiek visuomenei. Žaliasis kursas reikalingas, ir jis išliks. Be abejo, „Scania“ gamybos programoje išlieka ir vidaus degimo varikliai, kurie tobulinami. Visada būtina turėti pasirinkimo alternatyvą – turime būti pasirengę nenumatytiems atvejams, ypač – dabartinėje situacijoje“.
„Be abejo, žaliasis kursas yra labai svarbu. Vis dėlto, nešdami žalią vėliavą, turime nepamiršti ir ekonominės naudos“, – reziumavo V. Korsakas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos