Birželio 10-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumas rinkosi į posėdį Kaune. Tradiciškai renginyje galėjo dalyvauti visi pageidaujantys asociacijos nariai. Aptartos įvairios pastarojo meto aktualijos.

Skirtingų transporto rūšių sąveika – „LTG Link“ patirtis

Apie skirtingų transporto (geležinkelių/kelių)  ir susisiekimo rūšių (tolimasis/vietinis/ tarpsavivaldybinis) sąveiką artimiausioje perspektyvoje kalbėjo asociacijos prezidiumo narė, „LTG Link“ atstovė Modesta Gusarovienė.

Pasak jos, daugiarūšiškumas judumo srityje tampa itin svarbus, todėl vežėjų bendradarbiavimas – būtinas. „Šiuo metu tolimojo susisiekimo rinkos dalis Lietuvoje tiek traukiniais, tiek tolimojo susisiekimo autobusais sudaro vos 3,5 proc. Didžioji dalis žmonių keliauja automobiliu. Tai – mūsų didžiausias potencialas. Turime galvoti ne apie tai, kaip „pasiimti“ klientą vienas iš kito, o ieškoti bendrų sprendimų, kaip pritraukti keleivius į viešąjį transportą“, – sakė pranešėja.

Pasak jos, itin svarbu integruotos skirtingos transporto rūšys – dera matyti visą sistemą, ne vieną maršrutą, o visumą – nuo tarptautinių reisų, oro uostų, viešojo transporto stotelių infrastruktūros ir pan.

„Geležinkelio strategija – būti Lietuvos stuburu, mes orientuojamės į didžiuosius miestus. Vežėjams traukiniais svarbi ir tarptautinė plėtra – geras susisiekimas su kaimyninėmis sostinėmis, geras tvarkaraščių suderinimas“, – sakė M. Gusarovienė.

Ji taip pat kalbėjo apie „LTG Link“ artimiausius planus. Visų pirma tai – nauji traukiniai, kurie šešiais maršrutais turėtų išvažiuoti jau spalio ar lapkričio mėnesiais: „Šiuo metu vyksta traukinių bandymai. Tikimės, kad naujos transporto priemonės  paskatins daugiau žmonių važiuoti traukiniais. Didesnio greičio šie traukiniai, be abejo, neužtikrins, nes jis priklauso nuo infrastruktūros, vis dėlto tai bus didžiulis kokybinis šuolis. Naujieji traukiniai – didesni ir talpesni už dabartinius“.

„LTG Link“ taip pat svarbus bendradarbiavimas su partneriais, tarp jų – autobusų vežėjais, su kuriais rengiami bendri projektai. Ne mažiau reikšmingos ir jungtinės kelionės, kurios padeda keisti keliavimo įpročiais. Vežėjai traukiniais jau siūlo įsigyti bilietą į Palangą, kur žmogus, atkeliavęs iki Kretingos, sėda į jo laukiantį autobusą ir važiuoja juo iki Palangos.

„Svarbu ir viešojo transporto reisų priderinimas skirtinguose miestuose, jungtiniai bilietai. Juos jau siūlome Šiaulių, Klaipėdos, Trakų, Panevėžio, Jonavos ir kitų miestų gyventojams. Žmogui, išlipusiam iš traukinio, nereikia galvoti, kur įsigyti miesto viešojo transporto bilietą – tam tinka traukinio bilietas“, – sakė M. Gusarovienė.

Pasak jos, dažniau naudotis viešuoju transportu paskatintų ir vieningas bilietas.

Keleivių vežėjai diskutavo apie maršrutų suderinimo tvarką – anot jų, traukinių eismo stabilumas itin svarbus, bet koks geležinkelio tvarkaraščių išsiderinimas keičia eismą visuose Lietuvos regionuose.

Kalbėta apie tai, su kokiomis problemomis vežėjai autobusai susiduria vėluojant traukiniams, kaip jas būtų galima spręsti.

Kitos aktualijos

Keleivių vežėjams nuolat kyla klausimas dėl kai kurių dar 2022 m. susisiekimo ministro priimtų autobusų pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimų, tokių kaip žemagrindiškumo reikalavimas priemiestinio susisiekimo autobusams. Kai kuriose vietovėse žemagrindžiai autobusai sunkiai pravažiuoja rajoniniais keliais, ypač – lietingais laikotarpiais ar žiemą. Itin daug klausimų kelia reikalavimas visuose tolimojo susisiekimo autobusuose įrengti pakėlimo liftus keleiviams su vežimėliu įkelti į saloną.

„Šiuo metu mūsų įmonės turi 114 autobusų su liftu neįgaliojo vežimėliui įkelti bei vieta jam pasistatyti. Surinkome informaciją iš vežėjų apie tai, kiek žmonių su judėjimo negalia naudojasi tolimojo susisiekimo autobusais. Sulaukėme atsakymo, jog kai kurių įmonių autobusais per metus nevažiavo nė vienas žmogus, arba važiavo po vieną kartą. Vidutiniškai kiekvienu autobusu per metus važiuoja vos vienas keleivis neįgaliojo vežimėlyje. Turėtume kelti klausimą – ar sprendimas turėti parkuose visus keleiviams su vežimėliais pritaikytus autobusus nėra perteklinis? Investicija į vieno autobuso įrangą sudaro per 20 tūkst. eurų. Mūsų manymu, suma – pernelyg didelė, lyginant su įrangos naudojimo atvejais“, – sakė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Pasak jo, šiek tiek anksčiau tokį pat sprendimą buvo priėmusi Latvija, bet vėliau jo atsisakė, nes lifto pakėlimo sistemos per ilgesnį laiką tiesiog užrūdijo. Žmonės su judėjimo negalia tolimojo susisiekimo autobusais naudojasi pernelyg retai.

Keleivių vežėjų manymu, sprendimą derėtų keisti. Kiekviename parke galėtų būti bent 50 proc. žmonėms su vežimėliais pritaikytų autobusų, keleivių vežėjai siųstų juos į reisus žmonėms su negalia iš anksto pranešus apie kelionę, kaip yra ir dabar. Įmonių vadovai siūlė ir kitus sprendimus problemai spręsti.

Dar vienas svarstytas klausimas – dėl autobusų stočių paslaugų įkainių derinimo metodikos. Šiuo metu galiojanti metodika pagrįsta sąnaudų principu. Pasak vežėjų, tai nėra logiška, tarifai turėtų būti susieti su autobusų stotyse teikiamų paslaugų lygiu. Siūloma įkainių metodika išbrangins įvažiavimą į stotis, tarifai turėtų būti diferencijuojami.

Vežėjai siūlo keisti Kelių transporto kodeksą, kad būtų įrašyta autobusų stočių paslaugų diferencijavimo galimybė.

LKVA nariai aptarė ir kitas pastarojo meto aktualijas – kaip elgtis oro pavojaus atveju, kokius sprendimus turėtų priimti vairuotojas, vienu ar kitu maršrutu vežantis keleivius.

Įmonių vadovai aptarė problemas, kurias derėtų svarstyti artimiausiu metu. Visų pirma tai – kelių mokestis (e-tolling), kur vežėjams tolimojo susisiekimo autobusais turėtų būti numatytos lengvatos. „Kol kas dar nesame gavę atsakymų dėl būsimų tarifų“, – pabrėžė G. Nakutis.

Asociacijos nariai kalbėjo ir apie sunkumus, kurie kyla bendraujant su Centrine projektų valdymo agentūra dėl projektų įgyvendinimo bei sprendžiant kitus svarbius klausimus. Anot jų, susidaro įspūdis, kad CPVA turi tikslą – padaryti kuo daugiau finansinių korekcijų (atimti iš įmonių pinigus) dėl nesuprantamų „pažeidimų“. Buvo kalbama, kad CPVA turėtų iš anksto informuoti apie pareiškėjų daromas sistemines klaidas ir taip būtų galima išvengti nesklandumų ateityje.

Įmonių vadovai skundėsi ir dėl Lietuvos transporto saugos administracijos išrašomų protokolų už „nesumokėtą“ kelių mokestį priemiestinio susisiekimo autobusams, važiuojantiems mokamais keliais. Tam, kad įrodytum, jog tai – priemiestinis autobusas ir jam mokestis netaikomas, prireikia pateikti daugybę  dokumentų. Vežėjų manymu, LTSA galėtų išplatinti aplinkraštį vežėjams, dėl kokių jų klaidų tokie dalykai nutinka ir kaip būtų galima jų išvengti.

Lina Jakubauskienė 

Autorės nuotraukos