ADIA dešimtmečio proga – diskusija apie alternatyvius degalus

10 rugsėjo 08:14 2026 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociacija sukvietė savo narius dešimtmečio sukakčiai paminėti bei padiskutuoti apie alternatyvius degalus bei jų ateitį.

Per dešimtmetį – daug prasmingų darbų

Asociacijos prezidentas Virginijus Korsakas pasidžiaugė, kad ADIA gretos gausėja. 2016-ais ADIA įsteigė trys bendrovės, šiuo metu ji vienija 23 nares – nuo alternatyvių degalų naudotojų ir infrastruktūros įmonių iki transporto priemonių, alternatyvių degalų gamintojų ir tiekėjų, mokslo atstovų.

„Per šiuos metus pavyko nemažai nuveikti. Bene svarbiausias mūsų darbas – inicijuotas Alternatyvių degalų įstatymas. Po penkerių metų nuo jo priėmimo matome didžiulį pokytį transporte. Džiaugiamės, jog pavyko rasti balansą tarp žaliojo kurso ir kiekvieno mūsų nario interesų“, – kalbėjo V. Korsakas.

Prieš dešimtį metų pradėti įgyvendinti žaliojo kurso tikslai ir transformacija tęsiasi, tarp ryškiausių pavyzdžių – bendradarbiaujant su mokslininkais sukurti eksperimentiniai vandenilio ir benzino bei vandenilio ir dyzelino hibridai, kurie šiuo metu testuojami. „Esame pokyčių priešakyje“, – pabrėžė ADIA prezidentas.

Apie žaliojo vandenilio panaudojimą transporte

Pranešimą apie vandenilį transporte parengė Technologijos mokslų daktaras Saugirdas Pukalskas. „Kodėl vandenilis patrauklus transporte? Jo šilumingumas pakankamai aukštas, neturi anglies, jis greitai papildomas. Beje, pats vandenilis nėra energijos šaltinis, jis – energijos nešiklis“, – kalbėjo S. Pukalskas.

Jis taip pat nurodė ir vandenilio trūkumus, tarp kurių – mažas tūris, energijos kiekis, reikalingas didelis suslėgimas ir pan. Pranešėjas taip pat pristatė populiariausius šiuo metu rinkoje naudojamus vandenilinius lengvuosius bei komercinius automobilius, apibūdino jų technines savybes.

2024-aisiais daugiausia vandenilinių transporto priemonių buvo Vokietijoje, po jos sekė Jungtinė Karalystė, Lenkija, Ispanija.

S. Pukalskas pristatė kartu su „SG dujos Auto“ įgyvendintą projektą „Žaliojo vandenilio panaudojimas transporto sektoriuje“, vykdytą nuo 2023 m. iki 2026 m. birželio. Jo tikslas – sukurti vandenilio tiekimo sistemas įprastoms transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais. Pranešėjas pristatė projekto uždavinius, jo eigą bei rezultatus.

Pasak jo, sukurtos vandenilio tiekimo sistemos sumontuotos dyzeliniame bei benzininiame automobiliuose, jos testuotos, reguliuotos, šlifuotos, buvo tobulinamas algoritmas, kad automobiliai tinkamai veiktų, kad nekiltų nesusipratimų juos išleidus į gatves. Eksperimentuota, su kokiu vandenilio kiekiu tradicinius degalus naudojančių automobilių varikliai veikia optimaliai. Automobiliai testuoti realiomis sąlygomis.

Projekte dalyvavusios „SG dujos Auto“ įmonės vadovas Vidas Korsakas pabrėžė, jog, jį įgyvendinant, mokslas derintas su praktika: „Vandenilis domina daugelį entuziastų, vis dėlto vien tik skaitydamas daugelio dalykų nesužinosi. Duomenys apie projektą dar tik pradedami kaupti, daugiau galėsime pasakyti vėliau. Įgyvendindami projektą pastebėjome, jog vandeniliu pakeisti pavyksta maždaug 20 proc. kuro. Kiek vandenilio tam reikia – esminis klausimas. Realūs skaičiavimai dar vykdomi. Vis dėlto, remiantis preliminariais duomenimis, litrui tradicinių degalų pakeisti prireikė apie 300-400 g vandenilio“.

Jo teigimu, vertinant kiekvieno eksperimento rezultatus, labai svarbi finansinė pusė – kiek visa tai kainuoja. Kol kas vandenilio kaina vis dar yra didelė. „Išeitis galėtų būti perteklinės energijos naudojimas, tokiu atveju vandenilio savikaina galėtų mažėti. Kol kas tai – daugiau entuziazmas, pasirengimas ateities technologijoms negu reali ekonominė nauda“, – pabrėžė V. Korsakas.

Anot jo, kol kas labai brangiai kainuoja ir visa įranga, detalės vandeniliniams automobiliams. „Sistema tobulinama, kol kas tai – tik kelio pradžia“, – pabrėžė V. Korsakas.

Apie alternatyvas – iš gamintojų pozicijos

Apie alternatyvių degalų kryptis transporte per artimiausius penkerius metus kalbėjo „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška.

Jis pristatė alternatyviais degalais varomo sunkiojo transporto situaciją Europoje, kalbėjo apie kryptis, kuriomis žengia „Scania“. Anot jo, sunkiojo transporto rinka Europoje auga, vis dėlto alternatyviais degalais varomų transporto priemonių skaičius nedidėja taip sparčiai, kaip norėtųsi.

„Lietuvoje per 2026 metų sausio-liepos mėn. yra registruotas 31 komercinis automobilis, varomas biometanu, vienas vilkikas – elektrinis. Daug kalbame apie tvarumą, tačiau rezultatai kol kas – tokie. Per ateinančius metus tikimės didesnio proveržio, didesnio stimulo įsigyti tvaraus regioninio transporto. Antrajame pusmetyje skaičiai turėtų būti didesni“, – vylėsi D. Snieška.

Anot jo, autobusų sektoriuje elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau. Europoje 2026 m. sausio–liepos mėn. buvo registruota apie 26 tūkst. autobusų, rinka augo maždaug 18 proc. Lietuvoje sparčiai daugėja elektrinių miesto ir priemiesčio autobusų, vis dėlto tarpmiesčio vežimai vis dar vykdomi dyzelinėmis transporto priemonėmis. Per artimiausius metus tikimasi proveržio ir šiame segmente, ypač tam įtakos turės didėjantis mokestis už kelius dyzeliniams autobusams.

D. Snieška pristatė „Scania“ naujoves. Jau siūlomos važiuoklės elektriniams priemiestiniams autobusams, kurių baterijų talpa gali siekti apie 400 kWh, o nuvažiuojamas atstumas – maždaug 400–500 km.

Artimiausiu metu gamintojai žada pristatyti turistinį autobusą su elektrine pavara. Šie autobusai rinkoje turėtų pasirodyti 2027-ais metais, jie bus gaminami kartu su „Irizar“. Autobuse bus montuojamos 558 kW galingumo baterijos.

„Vandenilis taip pat yra viena iš prioritetinių „Scania“ sričių. Ilgalaikėje perspektyvoje vandeniliui vieta gali būti ten, kur elektrifikacija sudėtinga, ypač jeigu vandenilis gaminamas vietoje ir jo nereikia transportuoti. Vis dėlto Europoje elektra šiuo metu turi aiškų pranašumą prieš vandenilį dėl tankaus miestų ir įkrovimo infrastruktūros tinklo, bet Europoje atsiranda daugiau vandenilio įkrovimo stotelių. Jei Lietuvoje tokių atsiras bent dvi, galėsime išbandyti ir vandeniliu varomą automobilį – svarbu, kad būtų klientų susidomėjimas. Perspektyvinėje veikloje tai yra numatyta“, – pabrėžė pranešėjas.

D. Snieška pabrėžė, jog dyzelinas artimiausiu metu neišnyks, todėl gamintojai rengiasi Euro 7 standartams, prie kurių „Scania“ gamintojai dirba jau nuo 2023-iųjų. Netrukus Euro 7 standartus atitinkantis „Scania“ variklis bus pristatytas.

Pranešėjas priminė, jog puiki alternatyva dyzelinui yra ir biometanas. Jo manymu, įsigaliojus „e.Tolling“, Lietuvoje biometaną naudojančių transporto priemonių turėtų gerokai padaugėti.

Pasak Virginijaus Korsako, biometanas – technologija, kuri save pateisina. Jei hibridas su elektra, tai yra pati žaliausia transporto priemonė, kol vandenilis yra brangus. „Svarbu matyti ateitį, bet gyvenimas vyksta čia. Būti žaliam yra gerai, bet būti turtingam ir žaliam – dar geriau“, – pabrėžė ADIA prezidentas.

Pasidalijimas patirtimi

Savo įžvalgomis apie alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimą pasidalino šalies autobusų parkų vadovai. Situacija skirtinguose miestuose skirtingi: vieni daugiau dėmesio šiuo metu skiria elektrai, kiti – biometanui, vis dėlto visi įmonių vadovai supranta, kad alternatyvūs degalai – viešojo transporto ateitis.