Latvijoje svarstomi regioninio autobusų ir geležinkelių transporto finansavimo sistemos pokyčiai. Susisiekimo ministerija parengė informacinį pranešimą 2027–2030 m. laikotarpiui, kuriame pristatomi trys galimi viešojo transporto veiklos ateities scenarijai. Kaip praneša agentūra LETA, remdamasi ministerija, dokumentas jau pateiktas tvirtinti. Jį išnagrinėjęs Ministrų kabinetas turės pasirinkti sprendimą, atsižvelgdamas į valstybės biudžeto galimybes.
Pagrindinė problema – didėjantis atotrūkis tarp transporto sąnaudų ir valstybės skiriamų lėšų joms padengti. Viešajam transportui trūksta daugiau nei 16 mln. eurų, rašo news.inbox.lv/.
Pasak Susisiekimo ministerijos, pastaraisiais metais viešojo transporto organizavimo išlaidos gerokai išaugo. Pagrindinės priežastys – didėjantys atlyginimai, augančios degalų, energijos išteklių ir kitų būtinų paslaugų kainos. Tuo pat metu bazinis valstybės finansavimas nuo 2024 m. išliko nepakitęs ir siekia 93,8 mln. eurų per metus.
Prognozuojama, kad 2026 m. viešojo transporto išlaidos sudarys 109,9 mln. eurų. Regioninio transporto finansavimas 2026 m.: bazinis finansavimas – 93,8 mln. Eur, prognozuojamos išlaidos – 109,9 mln. Eur, nepadengtas skirtumas – 16,1 mln. Eur. Skirtumas tarp bazinio valstybės finansavimo ir prognozuojamų išlaidų 2026 m. (Šaltinis: Latvijos susisiekimo ministerija).
Ministerija įspėja, kad artimiausiais metais sąnaudos ir toliau augs, todėl, nesiimant papildomų priemonių, bus sunku išlaikyti dabartinę transporto sistemą.
Pirmasis variantas: maršrutų mažinimas ir didelis bilietų kainų kėlimas. Pagal griežčiausią scenarijų viešasis transportas ir toliau veiktų turėdamas tik esamą 93,8 mln. eurų finansavimą. Norint neviršyti šios sumos, tektų gerokai sumažinti regioninių autobusų maršrutų tinklą ir geležinkelių transporto apimtis. Be to, numatomas didelis bilietų kainų kėlimas ir bilietų nuolaidų sistemos keitimas. Susisiekimo ministerijos teigimu, toks variantas smarkiai pablogintų viešojo transporto prieinamumą, ypač regionų gyventojams. Transporto paslaugų mažinimas gali apsunkinti keliones į darbą, mokymo įstaigas, pas gydytojus ar į valstybės institucijas.
Antrasis variantas: bilietų kainos didinamos 10 proc., nuolaidos peržiūrimos. Ministerija šį scenarijų laiko praktiškai įgyvendinamu. Jis numato išlaikyti esamą regioninių autobusų ir traukinių maršrutų tinklą, tačiau tam tikru mastu keičiant finansavimo tvarką. Konkrečiai siūloma bilietų kainas padidinti vidutiniškai 10 proc. Kartu planuojama peržiūrėti bilietų nuolaidų sistemą. Ministerijos duomenimis, išlaidos lengvatiniam transportui sudaro apie 25 mln. eurų – tai yra 28 proc. ataskaitoje nurodytų sąnaudų. Siūloma nustatyti, kad valstybės parama negali viršyti 70 proc. bilieto kainos. Susisiekimo ministerijos vertinimu, tai leistų išsaugoti transporto paslaugas ir kartu sumažinti finansavimo trūkumą.
Trečiasis variantas: bilietų kainos didinamos, tačiau nuolaidos išlieka. Trečiasis scenarijus numato išsaugoti esamą maršrutų tinklą ir dabartinę nuolaidų sistemą. Taip pat siūloma bilietų kainas padidinti vidutiniškai 10 proc. Vis dėlto, norint įgyvendinti šį sprendimą, valstybė turėtų kasmet skirti papildomus 15 mln. eurų. Ministerija šį variantą laiko palankiausiu keleiviams, nes jis leistų išlaikyti viešojo transporto prieinamumą, iš esmės nekeičiant galiojančių nuolaidų. Tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo to, ar valstybės biudžete pavyks rasti papildomų lėšų.
Kuo skiriasi šie trys scenarijai? | | Maršrutai | Bilietų kainos | Nuolaidos | | ——— | ———————– | ———————– | —————————— | | 1 variantas | Žymus sumažinimas | Didelis kainų padidėjimas | Keičiamos | | 2 variantas | Išsaugomi | Vidutiniškai +10 proc. | Peržiūrimos; valstybės parama – iki 70 proc. | | 3 variantas | Išsaugomi | Vidutiniškai +10 proc. | Išlieka | Trečiajam variantui įgyvendinti kasmet reikia apie 15 mln. eurų papildomo finansavimo. Visi trys scenarijai šiuo metu yra tik pasiūlymai, o ne patvirtinti sprendimai.
Kas dar planuojama keisti? Nepriklausomai nuo to, kurį scenarijų pasirinks Vyriausybė, Susisiekimo ministerija siūlo tęsti viešojo transporto modernizavimą. Tarp numatytų sričių – paslaugų skaitmeninimas, atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažinimas, vieningos bilietų sistemos diegimas bei tikslesnė keleivių srautų apskaita. Taip pat planuojama gerinti autobusų ir geležinkelio maršrutų koordinavimą, glaudžiau integruoti mokinių vežimą bei pertvarkyti autobusų stočių veiklos organizavimą. Ministerijos skaičiavimais, šios priemonės turėtų padėti padidinti transporto sistemos pajamas, pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas.
Kada bus priimtas sprendimas? Kol kas nė vienas iš siūlomų variantų nėra patvirtintas. Šiuo metu derinamas Susisiekimo ministerijos parengtas dokumentas, kurį vėliau turės svarstyti Ministrų kabinetas. Ministerija pabrėžia, kad nors reikšmingas maršrutų tinklo mažinimas trumpuoju laikotarpiu galėtų padėti sutaupyti biudžeto lėšų, tai galėtų neigiamai paveikti regionų plėtrą ir gyventojų mobilumą. Todėl ministerija pasisako už esamo transporto tinklo išsaugojimą, kartu palaipsniui didinant pajamas ir gerinant sistemos veiklos efektyvumą.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
