Lietuvos viešojo transporto dekarbonizacijos procesas pasiekė kulminaciją. Susisiekimo ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygų aprašas pradeda skirstyti paskutinius 27,76 mln. Eur iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų periodo, skirto viešojo transporto parkams atnaujinti.
Šiuo pagrindu paskelbti du finansavimo kvietimai, padalyti į dvi tikslines kryptis: iki 13,2 mln. Eur numatyta vidurio ir vakarų Lietuvos regionui pagal Europos regioninės plėtros fondą (siekis – įsigyti apie 66 autobusus), o iki 14,56 mln. Eur – visai šaliai, įskaitant sostinės regioną, pagal Sanglaudos fondą (apie 73 autobusus). Finansavimo sąlygose įtvirtintas griežtas principas „viena įmonė – viena paraiška“. Tai paskutinė galimybė pasinaudoti itin palankiomis subsidijomis: kitas tokio masto finansavimo etapas – Socialinio klimato fondas – apims 2027–2031 m. laikotarpį, o jam numatyta 64 mln. Eur suma neišvengiamai bus lydima griežtesnių atrankos apribojimų bei vėlesnių įgyvendinimo terminų.
Šiuose finansavimo kvietimuose valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 36b straipsnį, finansuojant 100 proc. papildomų investicijų – elektrinio ir analogiško dyzelinio autobuso kainų skirtumą. Vis dėlto nustatytos aiškios lubos: subsidija vienai transporto priemonei negali viršyti 200 000 Eur, o bendra dotacija projektui ribojama iki 4,35 mln. Eur. Į tinkamas išlaidas neįtraukiamas PVM, įkrovimo infrastruktūra, eksploatacija ir projektavimo darbai; be to, parama neskiriama projektams, kurie atsiperka vien iš veiklos sąnaudų sutaupymo.
Artimiausiu metu bus paskelbtas Aplinkos ministerijos administruojamas Klimato kaitos programos kvietimas, kuriame numatytas 11,31 mln. Eur biudžetas naujoms biometanu, elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms (įskaitant krovininį transportą). Nors abi priemonės remia keleivinį transportą, jų veikimo principai iš esmės skiriasi. Susisiekimo ministerijos kvietimas orientuotas tik į vežėjus, turinčius viešųjų paslaugų sutartis su savivaldybėmis, dengia 100 proc. papildomų išlaidų ir nustato 200 000 Eur lubas M3 klasės elektriniam autobusui. Aplinkos ministerijos priemonė atvira visiems ūkio subjektams, tačiau jos paramos intensyvumas siekia 30–60 proc. Priklausomai nuo įmonės dydžio, paramos lubos M3 elektriniam autobusui apribotos iki 100 000 Eur, o biometanu varomam autobusui siekia 50 000 Eur.
Viešojo keleivinio transporto vežėjai gali diversifikuoti savo investicijų portfelius: pasitelkti Susisiekimo ministerijos dotacijas miesto ir priemiesčio viešųjų sutarčių parkams, o Aplinkos ministerijos lėšas nukreipti į komercinius, užsakomuosius maršrutus ar biometanu varomoms transporto priemonėms įsigyti.
Šios subsidijų bangos tiesiogiai keičia šalies parko struktūrą. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje eksploatuojamų elektra varomų autobusų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 135 iki 448 vienetų. Kartu su 406 Vilniaus ir Kauno troleibusais, šalies keleivinio transporto parke yra 854 elektrinės transporto priemones. Šį šuolį lėmė tikslinė valstybės ir ES fondų parama.
Nepaisant vykstančių pokyčių, laukti naujųjų mechanizmų operatoriams tampa pernelyg rizikinga. Naujausiais šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos duomenimis, transporto sektorius Lietuvoje išlieka didžiausias taršos židinys, generuojantis apie 32 proc. visų šalies emisijų. Šis faktas lemia stiprėjantį reguliacinį spaudimą, kuris vežėjus įspraudžia į griežtus teisinius rėmus. ES Švarių transporto priemonių direktyva nustatė privalomas švarių transporto priemonių kvotas viešuosiuose pirkimuose, kurios visa apimtimi perkeltos į Alternatyviųjų degalų įstatymą. Pagal jo nuostatas, savivaldybės viešųjų paslaugų pirkimuose privalo užtikrinti, kad 100 proc. įsigyjamų M2 ir M3 kategorijų autobusų būtų netaršūs, o mažiausiai pusė šių M3 kategorijos pirkimų privalo atitikti nulinės emisijos standartą. Dar griežtesnė riba nubrėžta 2029 m. sausio 1 d., kai visas viešasis keleivių vežimas keliais turės būti vykdomas tik alternatyviaisiais degalais.
Ateityje operatorių išlaidų struktūrą iš esmės pakeis nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosianti elektroninė kelių rinkliavos sistema („Via Toll“), kuri pakeis iki šiol galiojusias vinjetes 2 849 km valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių tinkle. Pagal naująją tvarką vežėjai už naudojimąsi mokamais keliais mokės pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o rinkliavos tarifas priklausys nuo ašių skaičiaus, masės ir transporto priemonės CO₂ emisijų klasės. Švariam transportui tai suteiks didžiulį konkurencinį pranašumą: grynai elektriniams ir vandeniliu varomiems M2 bei M3 kategorijų autobusams numatyta 75 proc. kelių rinkliavos lengvata, todėl jų savininkai mokės tik ketvirtadalį bazinio mokesčio. Tai ypač aktualu vežėjams, vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo, užsakomaisiais ir specialiaisiais maršrutais.
Finansavimo programos suteikia galimybę ne tik atnaujinti senstantį transporto parką, bet ir iš esmės peržiūrėti viešojo transporto ekonominį modelį. Elektrinių autobusų įsigijimas turi būti vertinamas per viso gyvavimo ciklo sąnaudų prizmę: tinkamai parinkti maršrutai, optimizuotas įkrovimas ir gerokai mažesnės techninės priežiūros sąnaudos leidžia ženkliai sumažinti vieno kilometro savikainą. Veiklos sąnaudų sutaupymas taip pat sudaro prielaidas savivaldybėms mažinti dotacijų poreikį bei investuoti į vairuotojų ir techninio personalo darbo užmokesčio didinimą, taip sukuriant papildomą motyvaciją darbuotojams kelti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie naujų technologijų. Specializuotų mokymų metu darbuotojai įgyja elektrinių autobusų eksploatavimo, įkrovimo, techninės priežiūros bei remonto kompetencijų, o jų kvalifikaciją patvirtinantys mokymų sertifikatai galėtų tapti pagrindu papildomam darbo užmokesčio skatinimui.
Dabartinis finansavimo kvietimas uždaro paskutinį garantuotų lėšų langą šiuo ES finansavimo laikotarpiu. Vežėjams, kurie nepateiks paraiškų ar nelaimės atrankos, teks rinktis tarp didelės rizikos investuoti nuosavas lėšas įskaičiuojant išlaidas į savivaldybių konkursų tarifus, ieškoti tarpinių sprendimų su biometano technologija arba rizikuoti ir laukti Socialinio klimato fondo, kuomet konkurentai rinkoje jau bus užsitikrinę elektrifikuotus pajėgumus. Todėl paraiškos šiame kvietime turi būti rengiamos preciziškai, strategiškai suderinant didelės ridos maršrutus, atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektros tiekimo garantijas ir realias išlaidas autobusams eksploatuoti.
eBus.lt
