Metų pabaigoje transporto ir judumo sektoriui atviruose ir artimiausiu metu skelbiamuose kvietimuose laukia daugiau nei 110 mln. Eur. Tačiau milijonai kvietimo antraštėje dar nereiškia milijonų jūsų sąskaitoje. Kas lemia, kuri paraiška bus finansuota, o kuri liks sąraše „nepakankamai balų“?
Susisiekimo plėtros programoje įvardyta, kad transporto sektorius Lietuvoje generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir oro teršalų dalį. Priežastys – taršios kelių transporto priemonės ir nepopuliarus viešasis transportas. Būtent joms šalinti skirti dabar vykstantys ir artėjantys kvietimai. Konkurencija nemaža: 2025 m. EIT Urban Mobility kvietimams pateiktos 662 paraiškos, finansuoti 56 projektai – sėkmės rodiklis vos 8,46 proc. Nacionaliniuose konkursuose laimi tas, kuris už tą patį eurą surenka daugiau balų. Stiprūs projektai dažnai atkrenta ne dėl prastos idėjos, o dėl per mažo ŠESD rodiklio, trūkstamo priedo ar nepagrįstų finansinių lūkesčių.
Didžiausia nacionalinė galimybė šiuo metu – viešojo transporto parko atnaujinimas. Pagal du kvietimus, 08-084-K (ERPF) ir 08-085-K (SaF), vežėjams skirta beveik 27,8 mln. Eur: 13,2 mln. Eur Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui ir 14,6 mln. Eur visai Lietuvai. Paraiškos priimamos iki gruodžio 10 d. Finansuojamas elektra ar vandeniliu varomų M2 ir M3 kategorijos autobusų įsigijimas, paraiškas teikti gali įmonės, turinčios viešųjų paslaugų sutartis su savivaldybėmis. Projektui skiriama iki 4,35 mln. Eur, vienai priemonei – iki 200 tūkst. Eur, veiklos baigiamos iki 2029 m. rugsėjo 1 d. Finansuojamas kainų skirtumas tarp netaršios ir taršios tos pačios kategorijos priemonės – iki 100 proc.
Sunkiasvorio transporto vežėjų laukia IV ketvirtį planuojamas 11,3 mln. Eur kvietimas biometanu, elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms. M3 ar N3 klasės elektrinei ar vandenilinei priemonei skiriama iki 100 tūkst. Eur, biometanu varomai – iki 50 tūkst. Eur (M2 ir N2 klasių – iki 15 tūkst. Eur), vienam pareiškėjui – iki 1 mln. Eur. Intensyvumas – 30, 50 ir 60 proc. atitinkamai didelėms, vidutinėms ir mažoms įmonėms. Atranka bus tęstinė, todėl čia lemia ir greitis.
Didesnį mastą, bet ir didesnę konkurenciją siūlo tarptautinė arena. EIT Urban Mobility Strateginių inovacijų kvietimui 2026–2028 m. numatyta 60 mln. Eur: projektui iki 2 mln. Eur, EIT padengia iki 65 proc. išlaidų, artimiausias terminas – 2027 m. sausio 28 d. Būtinas bent dviejų juridinių asmenų iš skirtingų šalių konsorciumas. Remiamos sritys – miesto logistika, viešasis ir dalijimosi transportas, judumo duomenys, elektrifikacija ir alternatyvieji degalai, sveikata ir judumas. Tas pats fondas siūlo ir mažesnio masto galimybių: investicijas startuoliams (iki 2,5 mln. Eur kartu su pagrindiniu investuotoju, iki lapkričio 16 d.), MVĮ rinkos plėtros kvietimą (iki 60 tūkst. Eur, iki gruodžio 1 d.) ir „Enhance NEB 2027“ (iki 92,5 tūkst. Eur, iki lapkričio 17 d.). Savivaldybėms dar atviri EUI „City-to-City Exchanges“ miestų mainai (nuolat, iki maždaug 2027 m. pabaigos) ir Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos 4-asis kvietimas (1,8 mln. Eur, iki 80 proc. finansavimo, iki 2027 m. sausio 18 d.).
Citatos iš Žaliojo kurso ar Nacionalinio pažangos plano vertintojui nieko nepasako – jas galima įklijuoti į bet kurią paraišką. Jam reikia loginės grandinės: kvietime įvardyta problema, jos priežastis, ją šalinanti jūsų veikla ir rodiklis, kuriuo tai pamatuosite. Silpnas sakinys: „Projektas prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų.“ Stiprus: „Maršrutuose Nr. 3 ir 7 kursuoja 9 dyzeliniai EURO III–IV autobusai, kurių vidutinis amžius – 17 metų, per metus nuvažiuojantys 540 tūkst. km. Juos pakeis 9 žemagrindžiai elektriniai autobusai.“ Antrasis turi bazinį lygį, mastą ir pokytį.
Kodėl vertinimo kriterijus būtina perskaityti dar prieš rašant projekto įgyvendinimo planą, gerai rodo CPVA administruojami kvietimai 08-084-K ir 08-085-K. Iš 100 balų 80 skiriama už ŠESD sumažinimą, tenkantį vienam tinkamų finansuoti išlaidų eurui, 20 – už nulinės emisijos priemonių skaičių. Todėl du vežėjai, perkantys identiškus autobusus už tą pačią kainą, gali surinkti labai skirtingą balų sumą: autobusas, per metus nuvažiuojantis 60 tūkst. km, sutaupys maždaug dvigubai daugiau CO₂ nei nuvažiuojantis 30 tūkst. km. Naujus autobusus verta planuoti intensyviausiems maršrutams.
Įsipareigojimai tęsiasi ir po projekto. Kiekviena priemonė per 5 metus turi sumažinti ŠESD ne mažiau kaip 21 t CO₂ ekv., būti naudojama pagal viešųjų paslaugų sutartis, apdrausta ir prižiūrima. Pasibaigus sutarčiai su savivaldybe ir nepateikus naujos, tektų grąžinti proporcingą paramos dalį.
EIT vertintojas klausia ne „ar partnerių pakanka“, o „ar be šio partnerio projektas žlugtų“. Stiprus konsorciumas prasideda nuo opios problemos, ne nuo technologijos. Pavyzdžiui, miestas atnaujina parką elektriniais autobusais, tačiau parko bazėje vakare vienu metu kraunasi 30 autobusų, trūksta galios rezervo, o sąskaitas išpučia piko valandos. Kuriant išmanųjį įkrovimo valdymo sprendimą, pirmasis partneris turi būti būtent toks vežėjas ar miestas – EIT miestus ir įvardija ketvirtuoju esminiu partneriu šalia švietimo, mokslo ir verslo.
Kiekvienam partneriui turi tikti sakinys „be jo neįmanoma“. Technologijų įmonė turi prototipą ir intelektinę nuosavybę, vežėjas suteikia bazę, autobusus ir eksploatacijos duomenis, savivaldybė – maršrutų duomenis, leidimus ir būsimus pirkimus, universitetas iš kaimyninės šalies nepriklausomai pamatuoja poveikį, o vežėjas trečioje šalyje tampa antruoju diegimo tašku. Iš anksto susitarkite dėl 35 proc. bendrojo finansavimo dalių ir intelektinės nuosavybės, surinkite įsipareigojimo raštus. Partnerių galima ieškoti EIT platformoje „Mobility Innovators“.
Kiekviena biudžeto eilutė turi turėti įrodymą: komercinius pasiūlymus, ankstesnių pirkimų kainas ar rinkos tyrimą. PVM, eksploatacija, personalas ir paraiškos rengimas apmokami iš pareiškėjo lėšų, todėl reikia patvirtinto šaltinio – preliminaraus banko sprendimo ar valdymo organo sprendimo, galiojančio paraiškos dieną. Paradoksalu, bet finansavimas neskiriamas, jei investicija atsiperka iš veiklos sutaupymų, tad per optimistiškas „elektra pigesnė, priežiūra pigesnė“ skaičiavimas gali projektą diskvalifikuoti.
Dažniausios rizikos – pirkimo vėlavimas dėl skundų (iki 2029 m. rugsėjo 1 d. verta palikti 3–6 mėn. rezervą), specifikacijos neatitiktis, neparuošta įkrovimo infrastruktūra, o tarptautiniuose projektuose – partneris, negavęs pritarimo bendrajam finansavimui. Vertintojas labiau pasitiki tuo, kuris įvardija tikrą riziką ir jos valdymo planą, nei tuo, kuris tvirtina, kad rizikų nėra.
Milijonus gauna ne tie, kurie turi geriausią idėją, o tie, kurie geriausiai ją įrodo. Todėl prieš pateikdami paraišką dar kartą įsitikinkite, kad pareiškėjas atitinka kvietimo reikalavimus, kiekvienam vertinimo kriterijui paraiškoje yra aiškus atsakymas, o bazinis lygis ir poveikis apskaičiuoti pagal kvietimo metodiką ir pagrįsti šaltiniais. Skaičiai turi sutapti tekste, biudžete, rodiklių lentelėje ir prieduose, kainos ir nuosavų lėšų šaltinis – būti patvirtinti dokumentais, techninė specifikacija – atitikti Aprašą, o visi privalomi priedai ir deklaracijos – pridėti. EIT kvietimuose ne mažiau svarbūs įsipareigojimo raštai, intelektinės nuosavybės strategija ir aiškūs partnerių vaidmenys.
Galimybių netrūksta, tačiau joms galioja griežtos taisyklės: nuo valstybės pagalbos skaičiavimo ir CO₂ metodikos iki techninių specifikacijų ir penkerių metų tęstinumo įsipareigojimų. Todėl verta pasitelkti konsultantus, kurie transporto sektorių išmano iš vidaus. EU Funds specializuojasi būtent transporto ir judumo projektuose: rengia ir administruoja projektus, padeda vežėjams, savivaldybėms ir logistikos įmonėms įvertinti finansavimo galimybes ir pasirengti projekto įgyvendinimo plano (PĮP) teikimui. Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus ES finansavimo kvietimus: Jurgita Peciulevičienė, tel. +370 672 97325, info@eufunds.lt, www.eufunds.lt.
Užsakomasis turinys
