ADIA metiniame susirinkime aptartos ateities transporto perspektyvos

kovo 28 08:06 2022 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis


Aternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos (ADIA) nariai kovo 24-ąją rinkosi į metinį susirinkimą. Aptarta ir patvirtinta ADIA veiklos ataskaita, biudžetas, 2022-ųjų veiklos planas. Taip pat vyko diskusija „Alternatyviųjų degalų įstatymas ir kaip pasiruošti 2030 metams: žalioji elektra, žaliasis vandenilis ar biometanas?“.

ADIA prezidentas Virginijus Korsakas pristatė bendrą geopolitinę situaciją pasaulyje, kalbėjo apie tai, kokie iššūkiai nūdienos pasaulio laukia klimato kaitos srityje. „Pastarieji pora metų pasauliui yra išskirtiniai. Prie klimato pokyčių, Covid-19 pandemijos, kainų svyravimų energetikos srityje pastaruoju metu prisidėjo ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Jau pradedam jausti sankcijų, pritaikytų Rusijos energetikos sektoriui, poveikį. Jis neišvengiamai keičia ir asociacijos veiklą, tai mums – ženklas, kad turime judėti greičiau, rasti naujų nišų, alternatyvų naujiems, „žaliems“ projektams įgyvendinti‘, – sakė V. Korsakas.

Jis taip pat kalbėjo apie neseniai priimtą Alternatyvių degalų įstatymą, dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie jo rengimo. „Nuostatos, kurios nugulė į šį įstatymą, rado savo vietą, jos puikiai atspindi kryptis, kurias mūsų asociacija šiuo metu plėtoja“, – kalbėjo ADIA prezidentas.

Pasak jo, asociacija nuolat dalyvauja teisėkūroje, taip pat – rengiant dokumentus, pertvarkant energetikos sektorių. „Šiuo metu matome didžiulį biometano potencialą. Viena pirmųjų mūsų statomų biometano dujų gamybos jėgainių iki 2023 m. turėtų iškilti prie Panevėžio, Šilagalyje, netoli magistralės „Via Baltica“. Biometanas bus saugiai gaminamas iš vietos žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ biologiškai skaidžių atliekų. Vienas svarbiausių mūsų prioritetų – sudaryti sąlygas biometano jėgainių plėtrai, sukurti terpę greitiems pokyčiams. Dalyvaujame ir vandenilio plėtros veiklose, vykdome didžiulį darbą keičiant iškastinį kurą į alternatyvius degalus. Tempas, kurį uždavėme patys sau, nepaisant kasdien besikeičiančios aplinkos, tik didės“, – žadėjo V. Korsakas.

Viena naujausių galimybių – artimiausiu metu pradėsianti veikti gamtinių dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. „Dabartinė geopolitinė situacija paspartino sprendimų priėmimą, sutrumpino biurokratinius procesus priimant sprendimus, tad galiu pasidžiaugti, jog jungtis pradės veikti jau šių metų gegužės pirmą dieną. Tai mums gyvybiškai svarbu, nes tampame sujungti su visa Europos energetine sistema, tai atveria galimybes  tiek gamtinių dujų, tiek žaliosios energijos rinkos funkcionavimui. Savo asociacijos veikloje matome didžiulį potencialą, užtikrinant žaliąją energiją transporte. Apie tvarius pokyčius reikia kalbėti jau dabar, nes tai nėra ateitis, tai – šiandiena, todėl sprendimai turi būti priimami čia ir dabar, o ne būsimuoju laiku“, – pabrėžė ADIA prezidentas.

ADIA Tarybos narys Saulius Bilys skaitė pranešimą „Kaip važiuosime 2030-aisiais?“, kur kalbėjo apie Alternatyviųjų degalų įstatymą ir iššūkius jį įgyvendinant.

Su pristatymu galima susipažinti ADIA 2022.03.24_Sauliaus Bilio prezentacija

ADIA Tarybos narys Marius Čižas pristatė pranešimą „Ateities degalai šiandien“. „Su dyzeliu greitai turėsime atsisveikinti. Iki 2026-ųjų netaršių M3 kategorijos transporto priemonių viešuosiuose pirkimuose dalis turės sudaryti 80 proc., o nuo 2026-ųjų – jau 100 proc.“, – priminė M. Čižas.

Jo teigimu, yra trys netaršios alternatyvos dyzelinui, tai – biometanas, iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamas vandenilis bei taip pat iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunama elektra. „Priimdami sprendimus, kokias transporto priemones rinktis, vežėjai turėtų atsižvelgti į transporto priemonės kainą vienam kilometrui, taip pat – kuro bei infrastruktūros kainą vienam kilometrui, aptarnavimo ir remonto kainą vienam kilometrui“, – pabrėžė M. Čižas.

Pasak jo, netaršiam transportui įsigyti valstybės institucijos numato skirti daug finansavimo iš skirtingų šaltinių. „Galiu atsakingai pareikšti, kad gamtinės dujos jau greitai nebebus naudojamos visai, jas keis biometanas. Didelę perspektyvą turi žaliasis vandenilis, bet tai ateityje, dar ne šiandien. Elektra – taip pat perspektyvus pasirinkimas, vis dėlto turime apsiskaičiuoti, kiek kainuos kuras, taip pat – transporto priemonėms reikalinga infrastruktūra, išlaidos remontui, priežiūrai ir pan.“, – sakė M. Čižas.

Pranešėjas palygino skirtingų rūšių transporto priemonių ir kuro kainas, kalbėjo apie tai, į ką derėtų atkreipti dėmesį renkantis ekologiškus autobusus. „Rinkoje yra nemažai sprendimų, kaip garantuoti keleivinio transporto įmonei tam tikras transporto priemonių eksploatavimo kainas. Kuro tiekėjaii jau gali užtikrinti kuro kainas, kurios, nepriklausomai nuo svyravimų rinkoje, vežėjui nesikeis kelerius metus. Galime rasti įvairių sprendimų, kurie užtikrintų kuro kainų stabilumą. Viena iš tokių galimybių – biometanas“, – kalbėjo M. Čižas.

ADIA asocijuoto nario UAB „Scania Lietuva“ atstovas Ramūnas Saveikis kalbėjo apie alternatyviais degalais varomą transportą ir gamintojų planus iki 2030-ųjų. „Šiuo metu elektrinės technologijos dažniausiai taikomos miesto transporte – autobusuose, distribuciniuose sunkvežimiuose. Kol kas sudėtinga sukurti transporto priemones, kurios keturias valandas važiuotų su 40 t kroviniu. Problema – baterijų gamyboje, jų cikliškume, tarnavime, aptarnavime. Tai sudaro didžiausią išlaidų dalį“, – sakė R. Saveikis.

Jo teigimu, „Scania“ kuria ir elektrinius tolimojo susisiekimo autobusus, kurie vieną kartą įkrautomis baterijomis važiuos 4,5 valandos, šios transporto priemonės bus pristatytos apie 2025-uosius.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka