Birželio 14-ąją Susisiekimo ministerija pakvietė į renginį „Laisvė judėti kiekvienam“, kur aptarti transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms pokyčiai. Vyko diskusija „Galimybės ir iššūkiai transporto sektorių pritaikant individualių poreikių turintiems žmonėms“, o renginio pabaigoje jo dalyviai galėjo apžiūrėti žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytą bendrovės TOKS dviaukštį „Setra“ autobusą.

Dabartinė situacija ir numatomi pokyčiai

Renginys skirtas įvertinti pokyčius po prieš dvejus metus pasirašyto memorandumo dėl viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms, aptarti jį pasirašiusių šalių pažangą, kalbėti apie tai, ką galima padaryti ateityje, kad būtų įgyvendinta judėjimo laisvė visiems.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė priminė vykstančius pokyčius, kalbėjo apie tai, ką reikia tobulinti, kad progresas vyktų greičiau. Pasak A. Vaiciukevičiūtės, Palangoje, Alytuje, Druskininkuose viešasis transportas 100 proc. pritaikytas, kituose miestuose dar reikia pasistengti.

Pasak viceministrės, šiuo metu žmonėms, turintiems individualių poreikių, geriausiai pritaikytas oro ir vandens transportas, geležinkelių – 42 proc., kelių – 40 proc. Ji taip pat priminė pastaruoju metu priimtus įstatymus, Kelių transporto kodekso pakeitimus, kuriais įpareigojama užtikrinti asmenų su individualiais poreikiais judumą. Remiantis pernai Seime priimtu Transporto veiklos pagrindų įstatymu, visos pirmą kartą įregistruojamos transporto priemonės privalo būti pritaikytos neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

A. Vaiciukevičiūtė taip pat pristatė numatomą paramą vežėjams įsigyjant naujas transporto priemones, kurios privalės būti pritaikytos ir žmonėms su individualiais poreikiais.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė Eglė Čaplikienė kalbėjo apie tai, kokie pokyčiai ateinančiais metais laukia ne tik žmonių su negalia, bet ir visos visuomenės. Po Naujųjų bus pradėta įgyvendinti negalios reforma, kur keisis negalios nustatymo modelis, taip pat pagalbos žmonėms su individualiais poreikiais teikimas bei koordinavimas. „Prieinamumas – viena esminių asmens su negalia teisių, kuri atveria visas kitas galimybes. Jei žmogus negali pasinaudoti viešuoju transportu, tai jau laikoma diskriminacija“, – sakė E. Čaplikienė.

Ji pristatė būsimąją negalios reformą, kaip bus užtikrinamas jos įgyvendinimas bei priežiūra, įvairius jau sukurtus įrankius, priemones, informacijos šaltinius, kur galima gauti daugiau informacijos apie reformą bei pagalbos sistemą žmonėms su skirtingomis negaliomis.

E. Čaplikienė ragino naudotis Neįgaliųjų reikalų departamento įkurto konsultacijų centro paslaugomis, kur galima gauti ne tik skirtingų specialistų konsultacijas, bet ir kitokią pagalbą bei tiesiogiai pabendrauti su ekspertais.

Kas pasiekta ir ko ketinama siekti?

LR Seimo narė Monika Ošmianskiene kalbėjo apie tai, ką pavyko pasiekti per pastaruosius metus ir kas dar laukia ateityje. Ji pasidžiaugė pokyčiais, tuo, kad Susisiekimo ministerijos pažadai pamažu virsta kūnu.

Ji priminė statistinius duomenis apie viešojo transporto pritaikymą žmonėms su individualiais poreikiais. Pasak jos, statistika nėra džiuginanti, Lietuvoje tėra 17 žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų tolimojo susisiekimo autobusų. Tai apsunkina žmonių su individualiais poreikiais nuvykimą į mokslus, darbą, gydymo įstaigas ir pan.

„Didmiesčiuose atsiranda vis daugiau žmonėms su individualiais poreikiais pritaikyto viešojo transporto, vis dėlto ir čia žmonės skundžiasi dėl vairuotojų požiūrio į juos. Autobusas ne visada sustoja arti šaligatvio bortelio, pasitaiko grubių vairuotojų, ypač neigiamai šiame kontekste skamba Klaipėda, taip pat – Vilnius. Raginčiau su tuo susidūrusius žmones netylėti, tik viešumas gali paskatinti pokyčius“, – sakė M. Ošmianskienė.

Seimo narė pasidžiaugė puikiu Vilniaus oro uosto darbu, taip pat tuo, kad „LTG Link“ laikosi savo įsipareigojimų. „Taksi, pavėžėjai, automobilių dalijimosi paslauga – šiuo klausimu vis dar esame bananų šalis. Nėra nė vieno žmogui neįgaliojo vežimėlyje pritaikyto taksi. Neturime net reikalavimų šiam transportui. Negelbsti ir socialinis taksi, kuris praktikoje žmonėms tebėra pernelyg menkai pasiekiamas. Nėra reikalavimų ir teikiantiems automobilių dalijimosi paslaugą – kad įmonės turėtų bent po keletą transporto priemonių, kurios prireikus galėtų vežti žmogų neįgaliojo vežimėlyje“, – kalbėjo M. Ošmianskienė.

Apie geležinkelių paslaugų pritaikymą pagal universalaus dizaino principus kalbėjo „LTG Link“ vadovas Linas Baužys. Pasak jo, bendrovė vykdo įsipareigojimus, duotus individualių poreikių turinčių žmonių bendruomenei: „Reguliariai su jais susitinkame, kalbamės, girdime. Kiekvieną įrankį, kurį ketiname diegti, aptariame su šiais žmonėmis, bendravimas vyksta reguliariai“.

Šiuo metu mažiau nei pusė traukinių pritaikyta žmonėms su individualiais poreikiais, situacija keisis nuo 2026-ųjų, kai į Lietuvą atvyks nauji traukiniai. 2024-aisiais pradės veikti pritaikyti bilietų pardavimo automatai traukinių stotyse. Žadama gerinti ir traukinių stočių vidaus interjero prieinamumą, teikti asistavimo paslaugas.

L. Baužys paminėjo ir tai, kad jau šiuo metu keleiviai su neįgaliojo vežimėliais gali vykti iki Varšuvos, kur juos pasitiks ir palydės asistentai, o jei toks keleivis traukiniais keliaus į kitas šalis, apie tai informacija automatiškai bus perduodama ir toliau.

Žmonių su regos negalia problemas pristatė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vytautas Gendvilas. Jis kalbėjo apie tai, kad svarbiausia žmogui su regos negalia – galimybė būti savarankiškam: „Labai smagu, kai gauni asistavimo paslaugą, ateini į oro uostą, esi palydimas, tau viskas parodoma, paaiškinama, atvykus palydima iki miesto transporto iki taksi. Pasirūpinama nuo kelionės pradžios iki pabaigos. Vis dėlto tikroji integracija – kai gali savimi pasirūpinti pats. kad taip būtų, reikia tinkamos informacinės aplinkos. Deja, kol kas jos labai trūksta“.

Jis priminė, su kokiomis problemomis žmonės, turintys regos negalią, susiduria autobusų stotyse, ieškodami informacijos internete, įsigydami bilietus. „Labiausiai trūksta tinkamo aplinkinių požiūrio. Būna, jog vairuotojas, pamatęs žmogų su baltąja lazdele, užtrenkia duris ir nuvažiuoja – neva, jis su savo lazda subraižys naujos transporto priemonės saloną… Daug kas pastaruoju metu modernizuojama, tvarkoma. Pavyzdys – nauja elektroninių bilietų sistema Vilniuje. Teigiama, jog naujieji komposteriai yra „kalbantys“. Išbandžiau, kaip tai veikia. Ikonėlė apie tai, kaip išsirinkti, kokios pagalbos reikia, yra komposterio kamputyje. Kaip prastai matančiam žmogui rasti vietą, kur paspausti, kad komposteris pradėtų kalbėti? Pagaliau susiradus ir paspaudus, išgirsti frazę: „Priglauskite kortelę prie komposterio“… Daugiau parinkčių neieškojau, todėl nežinau, ką galima išgirsti toliau“, – patirtimi dalijosi V. Gendvilas.

Jis stebėjosi ir tuo, kad tvarkaraščiai kai kuriose autobusų stotyse yra pernelyg aukštai, kad regos negalią turintis žmogus galėtų juos perskaityti. „Tai aktualu ne tik mums – 17 proc. Lietuvos žmonių yra nepatenkinti turimu regėjimu. Jei padarysite tvarkaraščius patogius tokiems kaip mes, jie bus patogūs ir 17 proc. šalies gyventojų“, – sakė V. Gendvilas.

Jis taip pat priminė, jog aklieji ir silpnaregiai susiduria su skirtingomis problemomis, jos yra dvejopo pobūdžio.

Diskusijose – apie iššūkius pritaikant transporto priemones ir infrastruktūrą

Po pranešėjų pasisakymų vyko diskusija „Galimybės ir iššūkiai transporto sektorių pritaikant individualių poreikių turintiems žmonėms“. Joje dalyvavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė, E. Čaplikienė, sostinės vicemeras Andrius Grigonis, A. Vaiciukavičiūtė bei G. Nakutis.

G. Žemaitaitytė kalbėjo apie tai, su kokiomis realiomis problemomis susiduria judėjimo negalią turintys žmonės. „Trūksta pritaikyto transporto, nėra tinkamos infrastruktūros, taip pat trūkta tinkamo aplinkinių požiūrio į individualių poreikių turinčius žmones. Būna: atvažiuoja pritaikyta transporto priemonė, bet vairuotojas rėžia – „Nusileisk rampą pats“. Arba autobusas nepriima žmogaus su negalia. Vis dar susiduriame su nemokėjimu ar nenorėjimu teikti pagalbą“.

Sostinės vicemeras kalbėjo apie viešojo transporto pritaikymą, priminė, kad netrukus į miestą atvyks nauji troleibusai, kurie bus pritaikyti žmonėms su individualiais poreikiais. „Kur kas sudėtingiau spręsti infrastruktūros problemas. Galima turėti naujausią techniką, bet jei žmogus negalės pasiekti stotelės, technika taps beverte. Yra daug iššūkių mieste, jie negali būti išspręsti vienu kartu, staiga“, – sakė A. Grigonis.

Pasak E. Čaplikienės, institucijoms reikia pagalbos, kad įgyvendintų pokyčius. Labai svarbu turėti ekspertus iš nevyriausybinių organizacijų, labai svarbu juos išsiugdyti.

A. Vaiciukevičiūtė kalbėjo apie savivaldybių vaidmenį pritaikant infrastruktūrą, vykdant pokyčius viešojo transporto srityje.

Apie prastai pritaikytą gatvių ir kelių infrastruktūrą kalbėjo ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis. Pasak jo, vis dar sudėtinga privažiuoti prie pagrindinių šalies autobusų ar traukinių stočių, daugelį ten esančių kliūčių sudėtinga įveikti net fiziškai stipriam žmogui. „Savivaldybėse vis dar daug prastų, neasfaltuotų kelių. Esame įpareigoti įsigyti modernių, žemagrindžių, ekologiškų autobusų, tačiau kaip jie važiuos žvyrkeliais, prastai prižiūrimais keliais, ypač – žiemą? Skiriame dideles lėšas transportui pritaikyti, tačiau tinkamos infrastruktūros jiems nėra. Kaip žmogui su judėjimo negalia atvažiuoti iki autobuso, kaip atvykus iki savo kaimo išlipti ir keliauti toliau? Jei nebus tinkamos infrastuktūros, žmonės su individualiais poreikiais negalės naudotis viešuoju transportu“, – kalbėjo G. Nakutis.

LKVA prezidentas kalbėjo ir apie numatytą būtinybę pritaikyti žmonėms su individualiais poreikiais visus tolimojo susisiekimo maršrutais važiuojančius autobusus, kad valstybė, priėmusi tokį sprendimą, turėtų prisidėti prie jų įsigijimo finansiškai. „Svarbu, kad visa finansinė našta netektų vien tiktai vežėjams. Dalis tolimojo susisiekimo maršrutų ir taip yra nuostolingi, keleivių trūksta, padidinus bilietų kainas, jų dar labiau sumažės. Gali būti, kad vežėjai tokių maršrutų visai atsisakys, tada visi žmonės liks be viešojo transporto“, – teigė G. Nakutis.

Jam pritarė ir nedidelių savivaldybių atstovai bei vežėjai, kurie taip pat piktinosi itin prastai prižiūrimais regioniniais keliais.

Pasak A. Vaiciukevičiūtės, vežėjai neįpareigojami išsyk keisti transporto priemonių parką, reikalavimai taikomi tik naujai įsigyjamoms transporto priemonėms, tad parkų kaita vyks laipsniškai: „Šie įpareigojimai – su perspektyva 7-8 metų laikotarpiui, po truputį keičiant transporto priemonių parkus. Turime įvertinti, kad šiuo metu šalies keliais važinėja ir labai seni autobusai. Turime iššūkį, kurį reikia spręsti. Suprantama ir problema su prastais keliais – jiems tvarkyti trūksta finansavimo, tenka pinigus dėlioti iš vienos kišenės į kitą“, – pabrėžė A. Vaiciukevičiūtė.

Diskusijos dalyviai aptarė ir kitus tiek žmonėms su individualiais poreikiais, tiek visai Lietuvos visuomenei aktualius klausimus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka