Ar velnias toks baisus, kokį jį paišo, arba dar kartą apie vairuotojų mokymą

birželio 07 11:21 2010 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Pastaruoju metu itin daug svarstoma, kaip Lietuva pasirengusi įgyvendinti Europos Parlamento bei Tarybos 2003/59EB direktyvą „Dėl vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“. Teigiama, kad kol kas šioje srityje nuveikta nedovanotinai mažai.

Reikalavimai

Remiantis direktyva, vairuotojų mokymas pagal Europos Sąjungos reikalavimus jau turėtų būti prasidėjęs. Tiesa, šiuo metu direktyvose numatytą profesinę kvalifikaciją privalo įgyti tik naujai parengti vairuotojai – t. y. tie, kurie vairuotojų pažymėjimus vežti krovinius įgijo po 2009 m. rugsėjo 10 d. (autobusų vairuotojams direktyva įsigaliojo anksčiau – 2008 m.). Tie, kurie vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, įgijo iki šių datų, ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (autobusų vairuotojai – iki 2013 m. rugsėjo 10 d.) privalės išklausyti kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą ir įgyti kvalifikacijos periodinį tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus.

Direktyvoje numatyta, kad aštuoniolikmečiui vairuotojui, įgyjančiam D ir DE kategorijas, reikia papildomai išklausyti 280 valandų teorinio mokymo kursą ir 20 valandų skirti praktiniam vairavimui siekiant įgyti pradinę kvalifikaciją. Baigęs tokios apimties mokymo kursą, minėtas vairuotojas pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas gali vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje ne didesniu kaip 50 kilometrų spinduliu.Tokio pat amžiaus vairuotojui, norinčiam įgyti D1 bei D1E kategoriją, reikia išklausyti tokios pačios trukmės mokymo kursą, tačiau jis keleivius galėtų vežti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkami reikalavimai galioja ir 21-erių metų vairuotojui, norinčiam įgyti D ir DE kategoriją. „Šiems mokymams (remiantis Socialinės ir darbo ministerijos reikalavimais) aikštelės yra reikalingos, tačiau mokymo programoje, numatytoje 140-čiai valandų, nenumatyta būtinybė atlikti mokymo pratimus aikštelėse su skirtingomis kelio dangomis“, – sako Valstybinės kalių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas.

Taigi, remiantis patvirtintomis mokymo programomis, specialios aikštelės su skirtinga kelio danga neprivalomos tik tiems vairuotojams, kurie privalo užbaigti sutrumpinto mokymo programas: jiems praktinio vairavimo užduotys gali būti atliekamos įprastose vairavimo mokymo aikštelėse, gatvėse ar keliuose.

Specialių aikštelių su skirtingomis kelio dangomis Lietuvoje kol kas nėra daug. Vieną iš jų (beje, skirtą tik savo reikmėms) įsirengė UAB „Vilniaus autobusai“. „Įsirengėme aikštelę, gavome licenciją vairuotojus pagal galiojančias Europos Sąjungos direktyvas mokyti tam, kad nereikėtų mokėti didelių pinigų už savų darbuotojų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą. Nuo seno turime patyrusių vairavimo instruktorių, naujus vairuotojus rengiame prie „Vilniaus autobusų“ įkurtoje mokykloje. Tiesa, pastaruoju metu to daryti nereikėjo – vairuotojų kol kas netrūksta, tad naujų rengimas laikinai sustabdytas“, – sako UAB „Vilniaus autobusai“ eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas.

Vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai mokomi tik pagrindinių dalykų, reikalingų transporto priemonių vairavimo teisei įgyti, o dalykų, susijusių su vairuotojo profesine veikla, privalu mokyti mokymo įstaigose, organizuojančioje pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursus. Šiuos mokymo dalykus, turinį, tikslus bei kompetencijas nustato mokymo programos, kurias tvirtina Švietimo ministerija. „Svarbiausios mokymo temos skirtos racionalaus, ekonomiško, saugaus vairavimo mokymui, teisės aktų, susijusių su vairuotojo darbo ir poilsio režimu, nagrinėjimui, krovinių tvirtinimui, rizikai bei prevencijos priemonėms siekiant išvengti nelaimių“, – šio mokymo ypatumus komentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas.

Mokymo įstaigos

Kol kas Lietuvoje licencijas organizuoti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursus turi įgiję dešimt įstaigų bei mokymo centrų. „Ar jų reikės daugiau, ar užteks dabar esančių, parodys laikas. Jei bus poreikis, manau, centrų atsiras daugiau. Tačiau šalyje nėra daug mokyklų, rengiančių C kategorijos vairuotojus, nėra daug ir kvalifikuotų dėstytojų, trūksta mokymui tinkamos įrangos”, – kalba V. Gilys.

Didžiojoje dalyje mokymo centrų nėra specialių aikštelių su skirtingomis dangomis, autodromų, kuriuose vairuotojai galėtų pasimokyti vairuoti sudėtingomis sąlygomis. Pasak asociacijos „Linava“ Mokymo centro direktoriaus Osvaldo Maniko, pagrindinė priežastis – šiems autodromams reikia didelės teritorijos, o žemė aplink didžiuosius šalies miestus yra itin brangi. Brangiai kainuoja įranga bei tinkamų specialistų parengimas. Šioje srityje tikimasi sulaukti užsienio investuotojų – pasak V. Gilio, specialią aikštelę, kurioje vairuotojai galėtų pasimokyti ir ekstremalaus vairavimo, Lietuvoje ketina įrengti austrai.

Beje, pasak V. Lapino, teiginys, kad mūsų artimiausi kaimynai latviai jau turi įsirengę specialią aikštelę komercinio transporto vairuotojams mokyti, nėra visai tikslus. „Latvijoje įrengtas autodromas su skirtingomis kelio dangomis, tačiau jis skirtas tik lengviesiems automobiliams. Primenu, kad Latvija apskritai pasirinko kitą vairuotojų kvalifikacijos bei kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančio pažymėjimo įgijimo kelią – ne teorinius bei praktinius mokymus, o egzaminą vairuotojams“, – situaciją komentuoja V. Lapinas.

Šiuo metu vairuotojai, įgiję vairuotojų pažymėjimus po 2009 m. rugsėjo 10 d., jei jie veža krovinius C1, C1E, C, CE kategorijų transporto priemonėmis, privalo turėti pradinę profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus (jei veža keleivius – po 2008 m. rugsėjo 10 d., D1, D1E, D, DE). Visų jų vairuotojų pažymėjimuose jau turėtų būti įrašytas 95 kodas, reiškiantis, kad vairuotojas turi atitinkamą kompetenciją. Pasak, V. Lapino, VKTI darbuotojai jau informavo Kelių policijos darbuotojus, kad jie atkreiptų dėmesį į naujus reikalavimus, keliamus krovininio ir keleivinio transporto vairuotojams, ir pagal galimybes imtųsi reikalingų priemonių.

Primename, kad direktyvos nuostatos taikomos visiems vairuotojams, vežantiems keleivius arba krovinius C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE automobiliais ir jų junginiais su priekabomis. Vairuotojams ne Europos Sąjungos valstybių piliečiams taip pat bus privaloma turėti pradinę profesinę kvalifikaciją ar kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus. Šių vairuotojų pradinę kvalifikaciją ar kvalifikacijos tobulinimą pagal minėtus kvalifikacijos pažymėjimus patvirtins VKTI nustatyta tvarka išduodami vairuotojų liudijimai. Kiekviena mokymo įstaiga turės įvertinti, kiek vairuotojų užsieniečių rengiasi lankyti kursus, ir nuspręsti, kokia kalba juos rengti.

Šių pažymėjimų nereikia tik tais atvejais, jei keleiviai ar kroviniai vežami nekomerciniais tikslais, transporto priemonės vairuojamos asmeniniais tikslais, naudojamos mokyti būsimuosius vairuotojus praktinio vairavimo, gelbėjimo bei kitiems specialiems darbams atlikti. Pažymėjimo nereikalaujama ir iš vairuotojų, vairuojančių transporto priemones, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 45 km/val.

Laiko – ne tiek ir daug

Ledai kol kas neką tepapajudėjo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo srityje, nors jau iki 2014 m. rugsėjo 10 d. visi vairuotojai privalės išklausyti 35 val. teorinį profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą. „Mokymo kursas gali būti organizuotas dalimis, tačiau kiekvieną kartą negali trukti trumpiau kaip septynias valandas. Pažymėtina, kad vairuotojai, įgiję periodinį kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus kroviniams vežti, neprivalės dar kartą baigti mokymo kursų, jei įgyja kitos kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę kroviniams vežti. Tas pats galioja ir keleiviams vežti“, – komentuoja VKTI atstovas V. Lapinas.

Pasak jo, stropesni vežėjai bei vairuotojai jau pradeda domėtis galimybe įgyti profesinės kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantį pažymėjimą. „Tiek vairuotojai, tiek vežėjai jau domisi, kokiu būdu bus galima įgyti periodinį kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus. Kol kas ažiotažo nėra, tačiau, kiek teko girdėti, grupės jau kai kur sudaromos“, – kalba V. Lapinas. Pasak jo, didžiosios vairuotojų „bangos“ tikimasi 2013–2014 metais, kuomet visiems vairuotojams skubiai reikės gauti jų profesinę kompetenciją patvirtinančius pažymėjimus.

Pinigai – iš ES fondų

Asociacijos „Linava“ duomenimis, iki 2013–2014 metų turės būti apmokyta maždaug 60 000 vairuotojų. V. Gilys viliasi, kad direktyvą dėl vairuotojų pradinės kvalifikacijos tobulinimo bus spėta įgyvendinti laiku. Juolab kad šiuo metu trys ministerijos (Švietimo, Socialinė ir darbo bei Susisiekimo) drauge rengia projektą, pagal kurį numatoma gauti pinigų vairuotojams mokyti iš Europos Sąjungos fondų. „Apskaičiuota, kad vieno vairuotojo mokymas turėtų kainuoti maždaug 1 500–2 500 Lt. Kol kas nenuspręsta, kas tuos pinigus turėtų sumokėti – pats vairuotojas, jo darbdavys ar Darbo birža, vykdydama mokymo bei profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas. Jei gautume lėšų iš Europos Sąjungos, didžioji mokymų dalis būtų apmokėta iš valstybės lėšų, tai gerokai palengvintų tiek vežėjų, tiek vairuotojų padėtį“, – kalba „Linavos“ generalinis sekretorius.

Šiuo metu vyksta svarstymas, tačiau asociacija „Linava“, kuri ketina administruoti projektą, tikisi, kad klausimas bus išspręstas teigiamai ir iš Europos Sąjungos fondų šioms reikmėms bus skirta apie 50 mln. Lt. „Pabrėžiu – šie pinigai tikrai nebus skirti nei „Linavai“, nei mokymo įstaigų veiklai finansuoti. Jie bus sumokėti už vairuotojų kursus“, – teigia V. Gilys. Dalis lėšų gali būti skiriama ir specialiai įrangai įsigyti. Europos Sąjungos aktai leidžia, kad vairuotojai dalį praktinio vairavimo kursų gali atlikti ir vadinamuosiuose simuliatoriuose. Tiesa, jie yra gana brangūs, tačiau jei vairuotojų būtų rengiama daug, jie atsipirktų. „Kiekvienam centrui bus skiriamas vienodas lėšų kiekis tam tikram vairuotojų skaičiui parengti, jiems bus sudaromos ir vienodos sąlygos. Labai svarbu parengti tinkamus dėstytojus, jų kol kas taip pat trūksta“, – sako V. Gilys.

Laikas, kuris turi būti skiriamas kiekvieno vairuotojo kvalifikacijos tobulinimui, lyg ir nėra ilgas – per penkerius metus vairuotojui tektų mokytis 35 valandas. Tačiau net ir savaitę nedirbantis vairuotojas atneša nemenkų nuostolių krovininio transporto įmonėms. Jau dabar svarstoma, kaip mokymus padaryti kaip galima intensyvesnius. „Ketiname parengti garso, vaizdo medžiagą vairuotojams mokyti, svarstome apie galimybę dėstyti teorinį kursą, pavyzdžiui, keltuose, kuriais keliamos krovininės transporto priemonės. Stengsimės kaip įmanoma palengvinti ir mokymo įstaigų darbą“, – kalba V. Gilys.

Kol kas šis projektas dar tebesvarstomas, tačiau Susisiekimo ministerija jam jau pritarė. „Tikimės, kad iki vasaros vidurio pinigai jau bus gauti. Jei šioje srityje nebus permainų ar naujų nutarimų, tikiuosi, direktyvą įgyvendinti suspėsime laiku. Iš Europos Sąjungos skirti pinigai vairuotojų mokymams būtų svari valstybės parama krovinių gabenimo verslui“, – reziumuoja V. Gilys.

Primename skaitytojams mokymo įstaigas Lietuvoje, organizuojančias vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursus:

1. Panevėžys, VŠĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“, J.Basanavičiaus g. 23A, tel. (8 45) 439475:

2. Šiauliai, VŠĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“, Dvaro g. 144A, tel. (8 41) 52 4724;3. Vilnius, VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras“, Tyzenhauzų g. 17, tel. (8 5) 269 5326;
4. Vilnius, UAB „Vilniaus autobusai“, Verkių g. 52 , tel. (8 5) 2738685;
5. Vilniaus raj., UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“, Juodšilių k., Sodų g. 13, tel. (8 610) 33 320;
6. Vilniaus raj., UAB „LDV UNIO“, Avižienių sen., Avižienių k., Kaštonų g. 29, tel. (8 5) 270 0105;
7. Klaipėda, UAB „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, Alyvų g. 10A, tel. (8 46) 34 1808;
5. Kaunas, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, Maironio g. 11, tel. (8 37) 20 3877;
9. Anykščių raj., Anykščių technologijos mokykla, Anykščių sen., Ažupiečių k., tel. (8 381) 59 404;
10. Ukmergė, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Kauno g. 108, tel. (8 340) 63 042.

Lina Jakubauskienė

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.