Nauji autobusai, daugiau keleivių, elektrinių transporto priemonių plėtra – tokią Vilniaus viešojo transporto ateitį regi naujasis įmonės vadovas Gintaras Maželis. Su generaliniu direktoriumi kalbamės apie artėjančią įmonės valdymo struktūros pertvarką bei žadamą naują keleivių vežimo kokybę.
– Kokias permainas žadate pradėti pirmiausia?
– Permainos jau prasidėjo. Šiek tiek aptvarkėme remonto dirbtuves, pagerinome sąlygas darbuotojams – perdažėme patalpas, pakeitėme langus, sudėjome stoglangius. Žmonėms dirbti tapo šviesiau, jaukiau.
Man vos atėjus dirbti, į akį krito didelis atotrūkis tarp administracijos ir vairuotojų bei kitų techninių darbuotojų. Vairuotojai – tarsi darbo bitės, kurios gyvena vienokį gyvenimą, administracijos darbuotojai – kitokį. Vidutinio lygmens vadovai neužtikrina ryšio tarp šių struktūrų. Todėl artimiausiu metu žadame iš esmės keisti įmonės valdymą.
Mane stebina tai, kad iki šiol įmonėje nebuvo vadybinės grandies. Padėtį būtina taisyti. Diegdami vadybos sistemas, remsimės geriausia Lietuvos bei pasaulio patirtimi. Įgyvendinus pervarką, vadinamosios viduriniosios grandies vadovų mažės maždaug 46 proc. Iš viso manome atleisti apie 7,2 proc. įmonės darbuotojų.
Tačiau galiu užtikrinti: vairuotojų nemažės, jų įmonei netgi šiek tiek trūksta. Sieksime, kad įvairios tarnybos bendradarbiautų glaudžiau, ypač – eismo tarnyba bei remonto dirbtuvės. Jau netrukus visos įmonei priklausančios dirbtuvės turės naują vadovą – tokiu būdu pagerės darbų koordinavimas, sutrumpės autobusų bei troleibusų remontui skiriamas laikas.
Svarstome apie galimybę plėsti variklių remonto cechą, įsigyti daugiau įrangos, įrankių, atsarginių detalių, kad galėtume patys savo jėgomis suremontuoti iš rikiuotės išėjusius autobusų variklius.
Be to, apskaičiavome, kad pigiau kai kurias paslaugas pirkti iš kitų įmonių, negu teikti patiems. Pavyzdžiui, palyginus autobusų valymo paslaugų kainą autobusų parke, kur transporto priemones valo įmonės darbuotojai, ir troleibusų parke, kur šios paslaugos patikėtos profesionalams, paaiškėjo, kad perkant paslaugas iš šalies, vienos transporto priemonės vietos valymas kainuoja maždaug 13 proc. pigiau.
Visus įmonėje vykstančius procesus perkelsime į virtualius žemėlapius: juose bus matyti, kada transporto priemonė grįžo į parką, kada ir kiek degalų įpilta, kada atlikta diagnostika, remontas ir panašiai. Stebėsime, ar visa autobusų bei troleibusų priežiūros grandinė veikia optimaliai.
– Pastaruoju metu surengėte keletą susitikimų su įmonės darbuotojais, bendravote su jais tiesiogiai. Kokius svarbiausius klausimus aptarėte?
– Vos atėjęs dirbti į įmonę, susidūriau su tūkstančiais skundų, kuriuos miestiečiai rašo įmonei. Dalis jų – nepagrįsti, tačiau dalis pasitvirtina. Akivaizdu, kad viešojo transporto paslaugos kokybė toli gražu ne tokia, kokios reikia miestiečiams.
Gaila, tačiau iki šiol bendrovėje nebuvo investuojama į vairuotojų mokymus. Autobuso vairuotojui nepakanka turėti pažymėjimą, suteikianti galimybę vairuoti keleivinio transporto priemonę. Jis turi išmanyti daugybę dalykų, būti susipažinęs su psichologijos, etikos pagrindais.
Taisydami šią spragą, baigiame rengti vidinę darbuotojų mokymo programą. Bus sudarytos 52 vairuotojų grupės po 25 žmones. Vairuotojai bus mokomi, kaip elgtis stresinėse ar ekstremaliose situacijose, kaip tinkamai tramdyti agresyvius bei nemandagius keleivius, susidoroti su savo emocijomis. Vairuotojai sužinos, kaip padėti keleiviams nelaimingo atsitikimo atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Aiškinsime ir tai, kaip elgtis su neįgaliaisiais, specialiųjų poreikių turinčiais keleiviais. Paskaitas vairuotojams skaitys įvairių sričių specialistai profesionalai. Diegsime naują keleivių aptarnavimo standartą.
Be to, jau dabar turime galvoti ir apie tai, kaip vairuotojai turėtų elgtis kilus pavojui Lietuvos ir jos sostinės saugumui. Tai – ne tuščios baimės. Netoliese statoma Astravo elektrinė, tad dera pradėti galvoti ir apie tam tikrą planą X, jei prireiktų evakuoti miesto gyventojus.
Bent kartą per pusmetį žadame rengti susitikimus su vairuotojais, kur bus aptariami įmonės veiklos rezultatai, aiškinama, kokia linkme einama. Didinsime vairuotojų brigadininkų skaičių, stiprinsime jų rolę. Dabartiniai brigadininkai dirba su šimto penkiasdešitmies žmonių grupėmis – tai per daug, kad būtų užtikrintas normalus bendravimas.
Brigadininkai turėtų dirbti su 30-40 žmonių grupėmis. Brigadininkais bus skiriami nepriekaištingos reputacijos, nuobaudų neturintys žmonės. Be abejo, pagrindinis jų darbas bus vairuoti autobusus, tačiau bus palikta daugiau laisvo laiko bendrauti su grupe. Brigadininkai bus savotiški tarpininkai tarp darbuotojų ir administracijos, jie tars žodį, kuriam vairuotojui skirti geresnę transporto priemonę, suteikti aukštesnę klasę. Taip pat žadame skatinti konkurenciją tarp brigadų.
Be to, jau netrukus visi autobusų ir troleibusų vairuotojai vilkės specialia apranga. Kiekvienas gaus po du jos komplektus – žieminį ir vasarinį. Vienokie drabužiai bus skiriami vyrams, kitokie – moterims.
– Geresnis vairuotojų darbas, be abejo, svarbu. Tačiau tam, kad paslaugos kokybė gerėtų iš esmės, būtina atnaujinti transporto priemonių parką. Ar žadama artimiausiu metu įsigyti naujų transporto priemonių?
– Išties, dabartinė transporto priemonių parko būklė – katastrofiška. Ji nesikeis, jei kasmet įsigysime vos po keletą dešimčių autobusų. Todėl nusprendėme išsyk įsigyti didesnį jų kiekį – pusantro šimto.
Ilgai svarstėme, kas įmonei būtų pigiau ir parankiau: pirkti transporto priemones lizingo būdu ar rinktis veiklos nuomą. Apsistojome ties pastarąja. Veiklos nuoma mums patogesnė tuo, kad nereikia turėti išsyk didelės sumos pradiniam įnašui. Kiekvieną mėnesį mokėsime tam tikrą pastovų mokestį, autobusus prižiūrės bei remontuos juos mums nuomojanti įmonė.
Tikimės, jog autobusų nuomotojai bus suinteresuoti, kad transporto priemonės būtų prižiūrėtos, prireikus pakeistos naujomis. Sutartyje su jais bus numatyta, kiek autobusų kasdien būtina išleisti į maršrutus. Jei jų išvažiuos mažiau, grės baudos. Mes savo ruožtu įsipareigosime per metus nuvažiuoti tam tikrą sutartą kilometrų kiekį.
Apskaičiavome ir tai, kiek naujieji autobusai padėtų mums sutaupyti. Sąnaudos degalams ar elektrai sumažėtų daugiau nei 510 tūkst. eurų, atsarginėms detalėms bei medžiagoms – daugiau nei 1 mln. 500 tūkst. eurų, sutaupytume maždaug 25 proc. priežiūrai bei remontui skiriamų lėšų. Taigi įgyvendinus technologinius bei struktūrinius pertvarkymus, planuojamas efektas per metus sudarytų maždaug milijoną keturis šimtus tūkstančių eurų.
Be abejo, prieš sudarydami sutartį su autobusus pateiksiančiais gamintojais, turėsime pasirašyti ilgalaikę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe. Stengsimės išsiderėti, kad ji būtų pasirašyta aštuoneriems metams. Gamintojai privalo būti užtikrinti, kad miestas jų transporto priemonių po kurio laiko neatsisakys.
Be to, savivaldybė šiuo metu derina skolos grąžinimo grafiką. Žadama per ilgus metus susikaupusius įsiskolinimus įmonei grąžinti iki 2017-ųjų. Tai – garantas, kad turėsime lėšų mokėti už nuomojamus autobusus.
Jau artimiausiu metu žadame įsigyti ir keletą dešimčių pavažinėtų autobusų – jie pakeis prasčiausios būklės šiuo metu eksploatuojamas transporto priemones.
– Ankstesnė miesto valdžia pasisakė už laipsnišką troleibusų pasitraukimą iš miesto gatvių. Ar galite užtikrinti miestiečius – šios transporto priemonės išliks?
– Be abejo. Gavę lėšų iš struktūrinių ES fondų, jas skirsime troleibusams su autonomine eiga įsigyti. Planuojame įpirkti apie trisdešimt elektrinių transporto priemonių. Be to, svarstysime ir apie galimybę diegti mieste elektrinius autobusus, juolab kad infrastruktūra tam jau yra.
Neseniai teko lankytis Čekijoje, SOR gamykloje, iš arti susipažinti su elektrinių autobusų gamybos procesu, jų eksploatavimu. Ši transporto rūšis padarė gerą įspūdį. Štai Hradec Kralovo mieste jie per dieną nuvažiuoja 300 kilometrų, vos keletą kartų po šešias minutes papildomai įkrovus baterijas galinėse stotelėse.
Svarstysime ir apie galimybę savo parke surinkinėti elektrinius autobusus. Kai turėsime visą būsimos strategijos vaizdą, teiksime šį pasiūlymą valdybai.
Norėčiau pabrėžti: viską, ką darome, darome keleivių labui. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau vilniečių persėstų iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Sieksime pritraukti dirbančius žmones, kurie gali mokėti visą bilieto kainą. Iki šiol, kaip žinia, autobusais ir troleibusais daugiausia važinėja lengvatomis besinaudojantys keleiviai.
Tam, kad žmonės rinktųsi viešąjį transportą, jis turi būti patogus, greitas, švarus. Mūsų siekis – tapti inovatyvia, patrauklia įmone ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Lina Jakubauskienė
