Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančios degalų kainos tampa rimtu iššūkiu Lietuvos ekonomikai. Jei būtų buvę atsižvelgta į pernai teiktus siūlymus mažinti degalų akcizą, dyzelino kaina būtų 0,14 Eur/l mažesnė nei yra dabar. Vartotojui tai reikštų tiesioginę naudą – pilnas 50 litrų degalų bakas kainuotų 7 eurais pigiau. Ekspertai įspėja, kad trumpuoju laikotarpiu kainų šoką sušvelnintų laikinas degalų akcizo mažinimas, o ilgalaikį stabilumą užtikrintų ES šalyse pasiteisinęs dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas.
Mokesčiai sudaro pusę degalų kainos
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) duomenimis, galutinę dyzelino kainą iš esmės lemia du pagrindiniai elementai: naftos produktų kaina ir mokesčiai. Pavyzdžiui, dyzelinui pasiekus 2 Eur/l ribą, mokesčių (akcizo ir PVM) dalis siekia beveik 1 eurą, panašią dalį sudaro ir pati naftos produktų kaina.
Pasak ekonomikos ekspertų, Lietuva negali daryti tiesioginės įtakos globaliems geopolitiniams procesams, tokiems kaip įtampa Artimuosiuose Rytuose ar naftos ir jos produktų kainų svyravimai biržose, todėl valstybės pastangos turėtų būti nukreiptos į realiai kontroliuojamą svertą – mokesčių sistemos koregavimą. Tik peržiūrėjus vidaus apmokestinimo politiką įmanoma efektyviai amortizuoti išorinių krizių sukeliamą kainų šoką.
„Svarbu suvokti, kad prasidėjęs konfliktas sukėlė staigią kainų bangą visame pasaulyje, o Lietuva nebuvo išimtis. Visgi geopolitinių lūžių mes nesuvaldysime, todėl privalome susitelkti į savo vidaus mokesčių politiką. Iki šiol įgyvendinamas trejų metų akcizų didinimo planas vartotojams buvo beveik nepastebimas tik dėl vienos priežasties – rekordiškai pigios naftos pasaulinėse rinkose, kuri sėkmingai maskavo didėjančią mokestinę naštą. Dabar, žaliavai pabrangus, šie mokesčiai tampa skausmingi. Akivaizdu, kad tikrasis problemos sprendimas slypi ne kur kitur, o degalų apmokestinimo sistemos pertvarkoje“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekspertai: dyzelino kainos galėjo būti žymiai mažesnės
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus pažymi, kad nors šalies vadovai siūlo įvairių priemonių degalų kainoms mažinti. Dauguma jų, pavyzdžiui, valstybės kuro rezervo panaudojimas, turi tik labai ribotą poveikį. Pasak docento, vienintelė priemonė, leidžianti „užgesinti gaisrą“ rinkoje, būtų laikinas degalų akcizo mažinimas, tačiau šį žingsnį būtina atlikti protingai.
A. Bartkus primena, kad dar praėjusiais metais, diskutuojant dėl mokesčių didinimo, ekonomistai griežtai kritikavo valdžios atstovus dėl neįvertintos naftos kainų šuolio rizikos. Jau tuomet buvo siūlyta ne didinti, o priešingai – mažinti dyzelino akcizą iki Lenkijos lygio, nustatant 0,44 Eur/l tarifą. Docento skaičiavimai rodo, kad toks sprendimas šiandienos situaciją keistų iš esmės: jei šiomis dienomis dyzelinas kainuoja 2,1 Eur/l, tai pritaikius siūlytą akcizo lygį, kaina siektų 1,963 Eur/l.
„Vienintelė priemonė, galinti realiai sumažinti kainas, yra akcizų peržiūra, tačiau tam būtinas tinkamas laikas. Kai naftos ir jos produktų brangimas yra spartus, jis gali tiesiog nustelbti akcizo mažinimo poveikį – vartotojai pokyčio nepajus, o degalų pardavėjai vėl sulauks nepagrįstų kaltinimų mokesčių pasisavinimu. Todėl akcizą mažinti efektyviausia tuomet, kai naftos kainos rinkoje bent kiek stabilizuosis tam tikrame lygyje“, – teigė A. Bartkus.
Ragina sekti kitų valstybių pavyzdžiu
Pasak LIEPA prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės, įvertinus visas šiuo metu svarstomas priemones degalų kainoms mažinti, akcizo tarifo mažinimas yra racionaliausias sprendimas, nes jo poveikis vartotojams būtų juntamas akimirksniu.
Šį krizinį laikotarpį ir būtinybę operatyviai koreguoti mokesčių politiką jau supranta vis daugiau ES valstybių. Siekdamos stabdyti infliacijos šuolį, akcizą laikinai jau sumažino Italija ir Švedija. Estija, reaguodama į įtampą rinkose, oficialiai atšaukė nuo gegužės mėnesio planuotą akcizų didinimą, o Latvija svarsto galimybę balandį akcizą sumažinti 0,071 Eur/l .
Asociacijos vadovės teigimu, Finansų ministerijos pasiūlytas viršplaninių PVM pajamų panaudojimas kainų amortizavimui taip pat yra svarstytina ir logiška priemonė, nes augant kainoms valstybė surenka daugiau mokesčių nei planuota.
Siūlo įrankį degalų krizėms valdyti
Nors siūlymai laikinai mažinti akcizą degalams ar naudoti PVM pajamas padėtų sušvelninti kainų šoką čia ir dabar, tai yra tik trumpalaikio poveikio priemonės. Ekspertai ragina dabartinę krizę išnaudoti kaip galimybę sukurti sistemą, kuri leistų valstybei lanksčiai ir operatyviai reaguoti į nuolat kintančią situaciją rinkose.
„Lietuvai reikalingas tvarus ir ilgalaikis sprendimas – degalams taikomų akcizų dalinio grąžinimo mechanizmas. Vyriausybė turėtų įrankį krizių valdymui: galimybę lanksčiai nustatyti grąžinamą mokesčių dalį tiksliniams sektoriams ar pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Preliminariais LIEPA skaičiavimais, įvedus tokį mechanizmą ir susigrąžinus prarastus tranzito srautus, Lietuvos biudžetas kasmet galėtų pasipildyti iki 168 mln. eurų“, – sakė K. Čeredničenkaitė.
Ekonomistas M. Dubnikovas pritarė, kad toks įrankis leistų susigrąžinti reikšmingas pajamas, kurių valstybės biudžetas neteko, kai pernai dėl išaugusio kainų skirtumo tranzitinio transporto bendrovės masiškai persiorientavo degalus piltis Lenkijoje.
„Šiuo metu mes tiesiogiai remiame kaimyninės šalies ekonomiką, užuot šias lėšas nukreipę Lietuvos biudžetui, socialinėms reikmėms ar krašto apsaugos stiprinimui. Tikiuosi, kad ši krizė taps galimybe pagaliau sukurti sistemą, kuri užtikrintų mūsų šalies konkurencingumą“, – apibendrino M. Dubnikovas.
Pranešimas žiniasklaidai
