Penktadienį sostinės Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse važinėja instaliacija – valstybės netekčių skaičiuoklė, parodanti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja valdžios delsimas mažinti naftos degalų vartojimą.
Mobilioji skaičiuoklė juda sostinės gatvėmis link Seimo, Vyriausybės, Energetikos ministerijos – institucijų, kurių sprendimų priimant naftos produktų vartojimo mažinimą šiuo metų labiausiai laukiama. Ryškiaspalvėje instaliacijoje įmontuoti ekranai realiu laiku fiksuoja augančią valstybės netekčių sumą. Instaliaciją traukia elektros energija varomas hibridinis automobilis.
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų. Jau 500 mln. eurų ribą viršijusi suma vis auga – vidutiniškai 8,4 euro per sekundę.
„Šiandien jau skaičiuojame 80 darbo dienų, kai Vyriausybė vėluoja priimti išvadą Seime pateiktam įstatymo projektui, kuriame numatytas naftos degalų vartojimo mažinimas 41 proc. iki 2030 metų. Šia akcija siekiame atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį, kad delsimas turi savo kainą – vien 80 darbo dienų reiškia papildomus 80 mln. eurų mokesčių mokėtojų išlaidų“, – teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Pasak energetikos eksperto, remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, šimtamilijoninius nuostolius Lietuvos biudžetas patirs 2027 ir 2032 metais, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl anglies dvideginio mažinimo.
Ryžtingai mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos jau prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė daugiau nei 240 šalies bendrovių ir organizacijų.
Iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“ siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, būtų galima sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir žengti didelį žingsnį kovojant su klimato krize.
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku.
Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – elektra, biometanu, pažangiaisiais biodegalais, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.
Pranešimas spaudai
