Kolegoms iš Utenos rajono savivaldybės bendrovės „Jonavos autobusai“ vadovai pristatė rajone taikomą mokinių pavėžėjimo modelį, kuris, atlikus atsakingą esamos situacijos analizę ir projektuojant galimus paslaugos prieinamumo ir kokybės gerinimo scenarijus, startavo praėjusių metų rugsėjį.
Modelio taikymas vyksta etapais – kitaip tariant, ne iškart visos mokyklos, tačiau laipsniškai atsisako geltonųjų autobusiukų, esančių jų žinioje, o mokinių pavėžėjimą vykdo „Jonavos autobusai“. Iki 2027 m. rugsėjo geltonųjų autobusiukų mūsų įstaigose turėtų nebelikti.
Jonavos savivaldybės praktika mokinių pavėžėjimo kontekste yra retas pavyzdys (Lietuvoje yra viso labo, mano žiniomis, dar dvi savivaldybės, kurios taiko panašų – bet ne identišką – modelį).
Pirmi modelio taikymo metai tiek „Jonavos autobusų“, tiek modelį kūrusios ir dabar įgyvendinančios komandos vertinimu, pasiteisino. Gerai jį vertina ir švietimo įstaigų vadovai.
Kokias problemas šiuo modeliu jonaviškiai išsprendė? Pirma, maršrutų dubliavimosi (kai tiek geltonasis autobusiukas, tiek maršrutinė transporto priemonė važiuoja tuo pačiu maršrutu vienu metu), personalo (nereik sukti galvos, kuo pakeisti, pvz., susirgusį mokyklos autobuso vairuotoją). Be to, modelis leidžia racionaliau naudoti transporto priemones: įstaigų vadovams nebereikia sukti galvos dėl jų amortizacijos, remonto išlaidų bei kitų priežiūros sąnaudų. Kai įstaiga turi daug pavežamų mokinių, vienu reisu suvežti su geltonuoju – neįmanoma, tai reiškia, kad turi organizuoti kelis reisus iki pamokų pradžios, o tokiu atveju tas, kas pavežamas pirmas, turi keltis nepaprastai anksti – nukenčia produktyvumas pamokose.
Nuo šio rugsėjo dar trys įstaigos įsitraukia jau į antrąjį modelio diegimo etapą.
„Jonavos autobusai“ informacija ir nuotrauka
