Šį kartą, progai pasitaikius, sugrįžtame į 1937 m. Vilnių. Tai padaryti paskatino  tų metų bilietas, kurį turėdamas keleivis galėjo važiuoti miesto maršrutiniais autobusais.

Šio bilieto antroje pusėje buvo išspausdintos taisyklės-priminimas keleiviui:

„Prašome teisingai žymėti bilietą.

Tik teisingai atžymėtas bilietas yra galiojantis“.

Važiuojančiam su negaliojančiu bilietu, keleiviui buvo skiriama bauda pagal Susisiekimo ministerijos vidaus nutarimą. Ji prilygo viso maršruto kainai, padaugintai keturis kartus. Tokia pat bauda buvo skiriama ir už kelionę be bilieto, nepriklausomai nuo teismo sprendimo (nutarimo).

Buvo numatyti tokie reikalavimai:

–  Konduktorius turi pažymėti biliete pradinį sustojimą, galinį sustojimą, tarpinius sustojimus numatytame maršrute.

– Iki kelinto valandos galioja bilietas.

– Viršutinėje bilieto skaičių eilėje pažymi datą maršruto kryptimi.

– Apatinėje bilieto skaičių eilėje pažymi datą grįžtant to maršruto priešinga kryptimi.

– Keleivis privalo reikalauti važiavimo bilieto tuoj pat pajudėjus autobusui.

– Išsaugoti bilietą dėl kontrolės.

– Kiekvienas keleivis, negalintis pateikti bilieto keleivių kontrolei, yra baudžiamas keturgubai bilieto kainos bauda.

– Keleivis privalo nusipirkti bilietą be atskiro konduktoriaus įspėjimo.

Kaip matyti, bilietas kainavo 20 grašių, su juo keleivis galėjo nuvažiuoti 1250 metrų, už kiekvienus papildomus 1250 metrų reikėjo primokėti po 10 grašių.

Tokia tvarka egzistavo prieš 85 metus Vilniaus viešajame transporte.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos