Prieš 85 metus Lietuvoje  buvo apie 5000 profesionalių vairuotojų, tuo metu vadintų šoferiais. Juos paruošdavo savivaldybių ar privačių įmonių  bei asmenų parengiamieji kursai. Baigę šiuos kursus, asmenys mokėjo vairuoti įvairių rūšių automobilius, tačiau nesugebėdavo atlikti sudėtingesnio remonto.

Tuo metu Lietuvoje buvo nedaug automobilių remonto dirbtuvių, jos neturėjo tinkamai paruoštų autoremontininkų ir meistrų.

Šiam trūkumui pašalinti 1938 m. vasarą buvo nutarta prie Aukštesniosios technikos mokyklos Švietimo ministerijos pasiūlymu steigti šoferių -mechanikų kursus. Kursai pradėjo veikti nuo 1938 m. spalio 1 d. Be bendrų ir automobilių remonto teorinių dalykų, specialiose dirbtuvėse buvo dėstomi amatai ir automobilių remontas.

Mokslas kursuose buvo suplanuotas 2 metams po 6 mėnesius (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.).Teorijos ir praktikos pamokos vyko vakarais nuo 16-tos iki 22-os valandos. Mokslas buvo nemokamas. Į kursus  buvo priimami šoferiai, turėję pradžios mokyklos ar aukštesnį mokslo cenzą. Tie, kurie neturėjo mokyklos pažymėjimo, turėjo laikyti patikrinamuosius pradžios mokyklos kurso egzaminus iš lietuvių kalbos ir aritmetikos.

Baigusiems kursus, buvo suteiktas šoferio –  mechaniko vardas ir išduodamas atitinkamas pažymėjimas.

Norėję įstoti į Susisiekimo ministerijos šoferių -mechanikų kursus, turėjo iki rugsėjo 15 dienos atsiųsti Aukštesniosios technikos mokyklai kursų vedėjo vardu prašymą su šiais priedais:

1) bendrojo mokslo pažymėjimu

2) šoferio knygutės nuorašą, ar šoferio stažo liudijimu

3) tarnybos pažymėjimu

4) paso nuorašu

5) dviem fotografijom su parašu

Šiuo adresu:

Kaunas, Mickevičiaus g.Nr.1

Kęstutis Pletkus