Spalio 28-ąją vykusiame asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto tarybos išplėstiniame posėdyje nuskambėjo ir keleivininkų grasinimai trauktis iš asociacijos. Priežastis – keičiama asociacijos sekretoriato darbuotojų struktūra.
Mažina darbuotojų skaičių
Pastarajame „Linavos“ prezidiumo posėdyje apsispręsta dėl naujos sekretoriato struktūros. Darbuotojų skaičius turėtų mažėti iki 25-ių. Vienu darbuotoju ketinama sumažinti ir Keleivinio transporto skyrių.
„Apsispręsti dėl sektretoriato struktūros buvo būtina. Aš asmeniškai siūliau Keleivinio transporto skyriuje palikti du žmones. Tačiau norėčiau pabrėžti, jog tai – tik projektas, dar tebėra vietos deryboms“, – sakė asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.
Keleivių vežėjai pasisakė už tai, kad skyriuje būtų palikti du žmonės. „Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad keleivinio transporto įmonės – didesnės nei krovininės, jose dirba daug žmonių, turime daug transporto priemonių. Socialine prasme esame svarbesni už krovininkus. Kol kas mes esame patenkinti „Linavos“ darbu, tačiau jei skyriuje neliks mūsų žmonių, kurie – tikri profesionalai, imsimės priemonių. Aš asmeniškai tokiu atveju žadu trauktis iš asociacijos“, – sakė bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka.
Apie tokius drastiškus sprendimus kol kas nekalbėjo kiti vežėjai. „Ar likęs vienas žmogus galės atlikti tuos darbus, kurie būtini? Jei keleivininkai neturės stipraus centro, jie negalės dirbti kryptingai. Matome grėsmę visai keleivininkų sekcijai“, – sakė bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Pasak „Busturo“ generalinio direktoriaus Tomo Bielinsko, atsisakius vieno žmogaus Keleivinio transporto skyriuje, ekonomija nebūtų tokia jau ženkli, tačiau sektoriui tai galėtų būti didelis nuostolis. „Visi sutinkame, kad keleivinio transporto srityje situacija ir taip sunki. Mūsų laukia daugybė darbų ir iššūkių, kurių vienas žmogus negalės įveikti“, – sakė T. Bielinskas.
Klaipėdos autobusų parko vadovės Jelizavetos Daugininkienės teigimu, toks žingsnis susilpnintų keleivininkų pozicijas. „Mes patys sprendžiame lobistines problemas, mūsų atstovui reikia dalyvauti įvairiuose susitikimuose, derėtis. Vienam žmogui tokia našta bus per didelė. Manau, esame verti dviejų žmonių asociacijoje“, – sakė J. Daugininkienė.
Pasak bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, keleivininkai daugelį problemų sprendžia savo jėgomis, neprašydami pinigų iš asociacijos. „Keleivinio transporto srityje darbų – itin daug. Jei prezidentas jų imsis, jis neturės kada spręsti kitų problemų. Užduočių daug, todėl keleivinio transporto skyriuje turėtų likti du žmonės“, – sakė A. Indrašius.
Pasak prezidiumo nario nuo Šiaulių regiono Vyto Bučinsko, jis susilaikė balsuojant dėl naujosios struktūros. „Priežastis – ji nebuvo pateikta iš anksto. Esu čia, su jumis, kad išgirsčiau vežėjų nuomonę apie naująją struktūrą. Palaikau keleivininkus – jūsų skyriuje turi likti du žmonės“, – sakė V. Bučinskas.
Kitas prezidiumo narys, Artūras Rutkauskas, taip pat pritaria keleivių vežėjams. „Kiekybine prasme žmonių išties buvo per daug. Struktūrinės pertvarkos reikėjo. Šįkart balsavau už permainas tik todėl, kad jos pradėtų vykti, tam, kad būtų galima spręsti klausimus toliau. Mano manymu, tinkamam sekretoriato darbui užtikrinti reikia 29 žmonių, tiek keleivinio, tiek krovininio transporto skyrių darbuotojų skaičius neturėtų keistis. Pritariu tam, kad keleivinio transporto skyriuje liktų du žmonės“, – sakė A. Rutkauskas.
Pasak asociacijos viceprezidento Rimanto Martinavičiaus, keleivininkai supranta sudėtingą finansinę situaciją „Linavoje“, tačiau tikisi, kad bus rastas bendras sprendimas.
„Vienas iš tokių sprendimų galėtų būti priimti daugiau narių į asociaciją. Mūsų tikslas – kad narių ne mažėtų, o daugėtų. Todėl visada esame pasirengę ieškoti kompromisų“, – kalbėjo E. Mikėnas.
Pasak jo, visus sprendimus asociacijoje priima prezidiumas, kurį sudaro 11 narių. „Visi jie turi savo nuomonę, visi turi teisę ją pareikšti. Mano manymu, dirbančiųjų asociacijoje turėtų likti šiek tiek daugiau nei dvidešimt penki. Tačiau jei liks tiek, visi jie turi būti tikri specialistai, mokantys užsienio kalbas“, – teigė E. Mikėnas.
R. Martinavičiaus teigimu, skirtingų žmonių pozicijas suderinti ne visada lengva. „Tačiau neskubėkime imtis drastiškų žingsnių. Turėkime vilties, kad viskas išsispręs mums, keleivininkams, naudinga linkme“, – kalbėjo viceprezidentas.
Atsisveikinimai
Keleivininkų susirinkime paskutinį kartą dalyvavo G. Nakutis. „Linavos“ prezidentas įteikė jam atminimo dovaną, dėkodamas už sąžiningą ir dorą darbą, dirbant tiek Vilniaus, tiek šalies keleivinio transporto labui.
„Gaila, kad iš verslo tenka trauktis profesionalams. Tačiau suprantame, kad, Vilniuje susiklosčius tokiai situacijai, šis sprendimas buvo neišvengiamas“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas. „Manau, anksčiau ar vėliau dar susitiksime keleivinio transporto versle“, – sakė jis.
G. Nakutis dėkojo asociacijai, kolegoms už paramą ir pagalbą darbe. „Linava“ mums visiems davė labai daug. Daug ko išmokau iš kolegų, ypač – įvairiose kelionėse, bendraujant neformalioje aplinkoje. Be jūsų pagalbos nebūčiau tas, kas esu dabar. Niekur nedingstu, norėčiau profesinę veiklą ir toliau tęsti viešojo transporto srityje“, – kalbėjo G. Nakutis.
Situacija „Linavoje“
Su ja supažindino E. Mikėnas. Prezidentas pasakojo apie tai, kas kalbėta prieš tai vykusiose krovininkų regioniniuose susirinkimuose, apie problemas bei rūpesčius.
Jau numatyta ir rudeninio kongreso data – jis vyks šių metų gruodžio 2 d., o nesusirinkus kvorumui gruodžio 16 d. vyktų pakartotinis kongresas. „Tokiu būdu turėsime galimybę patvirtinti asociacijos biudžetą dar neprasidėjus metams. Tikimės, jog tokiu būdu lėšas pavyks paskirstyti tinkamiau“, – sakė E. Mikėnas.
E. Mikėnas pristatė pastaruoju metu nuveiktus darbus. Vienas iš jų – sukurta pagalbos telefono linija, kuri veikia ir šeštadieniais bei sulaukia kasdien apie penkiolikos skambučių.
Vežėjams naudinga pasirašyta sutartis su DKV, taip pat su Darbo birža dėl vairuotojų rengimo. Tikimasi pasirašyti sutartį ir su Krašto apsaugos ministerija, remiantis kuria per metus būtų parengiama 480 jaunų autobusų bei vilkikų vairuotojų.
Prezidentas tikisi, kad pavyks išspręsti klausimą ir dėl pernelyg didelių draudimo įkainių.
„Pagaliau baigiame teismų maratoną. Gerėja asociacijos įvaizdis, mus priima įvairiose valdžios struktūrose. Tikimės, kad ir toliau galėsime konstruktyviai darbuotis visų vežėjų labui“, – teigė E. Mikėnas.
Jo teigimu, tikimasi rasti galimybę sukurti nepatikimų vairuotojų bazę, kad į įmones nepatektų darbuotojai, jau padarę šiurkščius pažeidimus. Iki tol tokią galimybę apsunkino Asmens duomenų apsaugos įstatymas.
Prezidentas piktinosi ir dėl tolimojo susisiekimo rinkos liberalizavimo. „Krovininkai nuolat kovoja dėl rinkų, o keleivių vežėjus iš užsienio įsileisime visus? Ar privalome būti tokie geri ir atiduoti sukurtus maršrutus, darbo vietas užsieniečiams?“ – retoriškai klausė E. Mikėnas.
Apie nuveiktus darbus kalbėjo ir generalinis sekretorius V. Milėnas. „Dirbu dar tik du mėnesius, tad kol kas daugiausia dėmesio skyriau vidinėms asociacijos problemoms. Be abejo, visos pertvarkos nėra malonios darbuotojams, tačiau jos – būtinos. Žadu asociacijoje tvarkytis taip, kaip namuose, kaip savo įmonėje, visus sprendimus priimti pamatuotai ir racionaliai. Jau dabar įvairiose srityse, pasirašius naujas sutartis, pavyko sutaupyti tūkstančius eurų“, – sakė V. Milėnas.
Pasak jo, sumažinus darbuotojų skaičių, bus galima išnuomoti asociacijos patalpas ir tokiu būdu uždirbti. Nebaigtos spręsti problemos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo, per kurį nustatyti milijonai nesumokėtų mokesčių. „Jau pavyko surasti kai kuriuos dokumentus ir pagrįsti kai kurias išlaidas. Tikimės, kad pradinė suma – 9 mln. litų – dar sumažės“, – kalbėjo V. Milėnas.
Jo teigimu, anksčiau asociacija gyveno ne pagal kišenę, būta daug nepamatuotų išlaidų. „Daugiau nedarysime tų klaidų, kurios sugadino asociacijos įvaizdį. Stengsimės, kad „Linava“ vėl atgautų gerą vardą“, – teigė V. Milėnas.
Kiti klausimai
Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis dėkojo vežėjams už palaikymą. Jis taip pat pristatė po rugsėjį vykusios viešojo transporto konferencijos parengtą kreipimąsi į valdžios atstovus, savivaldybes, vežėjus.
Keleivininkai pasiūlė kreipimuisi kai kurias pataisas. „Tikiuosi, kad sulauksime atsako iš tų, į kuriuos kreipėmės. Gaila, tačiau konferencija nesudomino nei Seimo narių, nei atsakingų savivaldybių darbuotojų. Deja, keleivinis transportas vis dar tebėra mažai įdomus tiems, kurie jį organizuoja“, – sakė J. Stolovickis.
Keleivininkai taip pat aptarė kelionės į Kortrijką rezultatus, kitus klausimus.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
