Keleivinio transporto tarybos nariai aptarė aktualiausias problemas

Gruodžio 12-ąją rinkosi asociacijos „Linava” Keleivinio transporto tarybos nariai. Apsvarstyti keleivių vežėjams aktualiausi klausimai.

Asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius pristatė iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria „Linava”. Jo teigimu, šiuo metu krovinių gabenimo versle susiklosčiusiai situacijai daug įtakos negali turėti ne tik „Linavos”, bet ir aukščiausi šalies vadovai. „Stengiamės spręsti visas kilusias problemas, tačiau situacija tiek versle, tiek asociacijoje išlieka labai sudėtinga”, – kalbėjo „Linavos” prezidentas.

Apie Keleivinio transporto skyriaus darbą kalbėjo vadovas Jevgenijus Stolovickis. Jis papasakojo, kas nuveikta pastaruoju metu, kokie darbai numatomi ateičiai. „Vienas iš aktualiausių pastarojo meto klausimų – ketinimai skelbti tarptautinius konkursus tarptautiniams maršrutams. Bandome įrodyti politikams, jog sugriauti tai, kas kurta daugybę metų, lengva, tačiau ar pavyktų sukurti ką nors naujo ir teigiamo – sunku pasakyti. Akivaizdu, jog į rinką atėjusiems užsienio vežėjams tektų mokėti dotacijas, kai dabar Lietuvos vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiesčio maršrutais, iš valstybės biudžeto nereikia pridėti nė lito”, – kalbėjo J. Stolovickis.

„Pastaruoju metu gerokai atnaujinome keleivinio transporto priemonių parką, vežame keleivius naujesniais, patogesniais autobusais. Prieš įsileisdami į rinką užsienio vežėjus, atsakingi valstybės darbuotojai turėtų gerai pagalvoti: ar jie tikrai pakeis paslaugą iš esmės. Vežimas tarptautiniais maršrutais už litą ar keletą tėra akių dūmimas. Keleivių vežimo paslauga negali būti nemokama. Ji kainuoja, ir kainuoja nemažai”, – šia tema kalbėjo bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas” generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Apie kitas keleivinio transporto problemas kalbėjo asociacijos viceprezidentas, Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius. Pasak jo, pagrindinės problemos – tai skolos, slegiančios keleivininkų pečius. Tik nedidelė dalis Lietuvos keleivinio transporto įmonių gauna visas joms priklausančias dotacijas bei kompensacijas. „Didžiojoje dalyje įmonių situacija – sudėtinga. Vežėjai, negaudami iš savivaldybių jiems priklausančių pinigų, savo ruožtu negali atsiskaityti su Mokesčių inspekcija, SoDra, degalų ir detalių tiekėjais, kitomis institucijomis. Sunku įsivaizduoti, kaip dirba Lietuvos įmonės, kurių biudžetuose – daugiamilijoninės skylės”, – kalbėjo R. Martinavičius.

Sudėtingiausia situacija susiklosčiusi sostinėje. „Sunku pasakyti, kaip galėtume išbristi iš finansinės duobės, kurioje atsidūrėme. Pastaruoju metu tenka išgyventi tik iš lėšų, gaunamų už parduotus bilietus. Ko gero, sostinė jau nebesugebės išspręsti visų finansinių problemų – jai reikalinga valstybės pagalba”, – kalbėjo „Vilniaus viešojo transporto” generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas pasidžiaugė, kad šiemet įmonė baigs metus turėdama pelno. „Tam įtakos turi ir įsigyti vidutinės klasės nauji autobusai, ir pasistatyta SGD degalinė. Tikimės, kad ir kiti metai nebus prastesni”, – vylėsi R. Petukauskas.

Gerais metais pasidžiaugė ir Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė. „Labiausiai džiugina tai, kad vos į miesto gatves išvažiavus naujiems autobusams, išsyk padidėjo už bilietus parduodamos pajamos. Reiškia, geresnė paslauga padeda į viešąjį transportą pritraukti daugiau keleivių. Šie metai mums nebuvo lengvi, teko daug dirbti, tačiau dabar galime pasidžiaugti rezultatais”, – kalbėjo įmonės vadovė.

Neblogi metai buvo ir bendrovei „Jonavos autobusai”. „Visada daugiausia dėmesio skyrėme keleivių vežimo paslaugos kokybei. Džiaugiamės, kad miesto vadovai pritaria mūsų pasirinktai krypčiai, kol kas gauname visas mums priklausančias dotacijas bei kompensacijas”, – kalbėjo bendrovės direktorius Edmundas Mulokas.

Apie Kauno mieste perimtą vežimo mikroautobusais verslą pasakojo bendrovės „Kautra” rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas. „Galiu teigti, jog mūsų įmonės dėka šis verslas Kaune pasikeitė iš esmės. Daug dėmesio skiriame vairuotojų kultūrai, keleivių aptarnavimo kokybei. Tikimės, jog ateityje mikroautobusai bus įtraukti į bendrą miesto maršrutų tinklą ir dirbs tokiu pat principu, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje – veš keleivius privežamaisiais maršrutais”, – kalbėjo G. Pakusas.

Daugybę metų sunkiai dirbantys keleivių vežėjai stokoja valdžios institucijų dėmesio. „Per dvidešimt Nepriklausomybės metų pavyko pasiekti ne tiek ir mažai. Priimta daug įstatymų, gerinančių vežėjų darbo aplinką. Tačiau dirbti tenka nuolat, atsiranda vis naujų ir naujų iššūkių, kuriuos įveikti galime tik veikdami visi kartu”, – reziumavo J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka