Klimato kaitos programos finansinės paskatos išjudino žaliuosius pokyčius

balandžio 01 04:36 2022 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Praėjusiais metais į gatves išriedėjo 2,2 tūkst. elektrinių transporto priemonių, visuomeniniuose pastatuose įdiegta 600 saulės elektrinių, suplanuota modernizuoti daugiau nei 2 tūkst. gyvenamųjų namų. Šie žalieji pokyčiai nebūtų įvykę be subsidijų iš Klimato kaitos programos, kurioje atsinaujinantiems energijos ištekliams, aplinkai palankioms technologijoms skatinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti buvo skirta 174,8 mln. eurų.

Gyventojai, pasinaudoję kompensacijomis, įsigijo net 1,6 tūkst. elektromobilių, įmonės, įstaigos ir organizacijos – 566, o viešojo transporto parkai 129 elektrinius autobusus. Be to, sunaikinta 13,3 tūkst. senų, taršių automobilių. Į mažiau taršius automobilius ir ant elektrinių motociklų persėdo 2,1 tūkst. asmenų. Žmonės noriai naudojosi galimybe gauti kompensaciją įsigyti kitoms alternatyvioms judumo priemonėms: 16,2 tūkst. dviračių ir paspirtukų, 3 tūkst. elektrinių dviračių. Daugiau nei 400 pasirinko kompensacijas dalijimosi paslaugoms ir antra tiek viešojo transporto bilietams.

Miestuose ir miesteliuose sumažės oro tarša 4,4 tūkst. namų ūkių taršius katilus pakeitus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šildymo sistemas, daugiausia įsigyta šilumos siurblių oras-vanduo ir 5 klasės biokuro katilų. 144 nepasiturintys gyventojai naudos žalią elektros energiją ir AEI šildymo būdą, iš jų 100 nusprendė įsirengti saulės elektrines, dar 23 – įsigyti ją iš saulės elektrinių parkų.

Pasinaudojusios parama iš Klimato kaitos programos, 8 jėgainės planuoja pagaminti 39,2 mln. kubinių metrų biometano. 25 šalies įmonės taršias technologijas pakeis aplinkai palankiomis. 242 valstybės ir savivaldybių įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai nusprendė naudoti tvarią energiją ir įsirengti saulės elektrines, 15 – šilumos siurblius. 502 juridiniai asmenys naudos saulės arba vėjo energiją, dar 23 pakeis iškastinį kurą deginant gaunamą energiją saulės, geotermine arba biokuru.

Praėjusiais metais iš viso paskelbti 28 kvietimai pagal Klimato kaitos programos sąmatoje suplanuotas priemones. Gyvenamųjų namų modernizavimui skirta 24,3 mln. eurų, juridinių asmenų pastatų atnaujinimui – 7,5 mln. eurų. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui juridinių asmenų poreikiams teko 36,75 mln. eurų ir 16,3 mln. eurų šių išteklių panaudojimui individualiuose namuose ir daugiabučiuose. Mažiau taršaus transporto panaudojimui fiziniams asmenims išdalinta 18 mln. eurų, juridiniams asmenims – 36,8 mln. Taršių technologijų keitimui į aplinkai palankias technologijas juridiniams asmenims atiteko 31,4 mln. eurų.

Planuojama, kad 2021 m. iš Klimato kaitos programos finansuotos priemonės per metus sutaupys apie 476 kt CO2 ekvivalento šiltnamio dujų arba apie 2,36 proc. 2019 m. emisijų. Per visą priemonių gyvavimo laikotarpį – 4758 kt CO2 ekvivalento (apie 23,36  proc. 2019 m. emisijų).

Lietuvoje į atmosferą per metus išmetama apie 20 368 kt CO2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2019 m. daugiausiai išmetė transporto (30,4 proc.) ir energetikos (28,1 proc.) sektoriai, žemės ūkis (22,1 proc.), kiek mažiau pramonės (15,3 proc.) ir atliekų (4,1 proc.) sektoriuose.

Klimato kaitos programos finansavimo šaltiniai yra lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus ir už aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus.

Aplinkos ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka