Nors dėl skystojo kuro trūkumo susisiekimas autobusais visoje Lietuvoje buvo gerokai suvaržytas, Vilniaus krašte jis buvo gana gyvas.

Iš viso Vilniaus krašte autobusai važinėjo dešimčia maršrutų:

1. Vilnius–Maišiogala–Širvintos,
2. Vilnius–Riešė–Paberžė–Giedraičiai,
3. Vilnius–Nemenčinė–Pabradė,
4. Vilnius–N.Vilnia–Mickūnai–Lavoriškės,
5. Vilnius–Rukainiai–Medininkai,
6. Vilnius–Turgeliai,
7. Vilnius–Šalčininkėliai,
8. Vilnius–Eišiškės,
9. Vilnius–Valkininkai,
10. Vilnius –Trakai.

Be to, kasdien buvo palaikomas tiesioginis autobusų susisiekimas su Kaunu maršrutais: Vilnius–Širvintos–Ukmergė–Kaunas ir Vilnius–Trakai–Semeliškės–Kruonis–Kaunas.

Daugiausiai keleivių buvo vežama Vilniaus–Širvintų, Vilniaus–Trakų ir Vilniaus–Valkininkų kryptimi. Daug keleivių būta ir Vilniaus–Naujosios Vilnios maršrute.

Autobusų susisiekimas Vilniaus krašte buvo tvarkomas taip pat, kaip ir visoje Lietuvoje, galiojo ta pati leidimų sistema, kuri buvo įvesta 1939 m.

Keleiviams vežti buvo naudojami anksčiau važinėję autobusai, tačiau jie jau buvo pasenę ir nusidėvėję, todėl buvo planuojama nuo pavasario bent dalį jų pakeisti naujais, paimtais iš kitų Lietuvos ruožų.

P.S. Iliustracijoje – nuotrauka, daryta tuometinėje autobusų stotyje, kuri buvo išsidėsčiusi aplink tuometinę Ožeškienės aikštę (dabartinė V. Kudirkos aikštė), autobusų stoties adresas buvo Ožeškienės g. 3 bt. 4. Šioje vietoje autobusų stotis buvo iki 1940 m . birželio mėn.1 d., po to buvo iškelta į Jogailos g.

Taip pat nuotraukoje matyti maršrutų lentelės lenkų kalba. Visi užrašai mieste, pagal Vilniaus m. Burmistro įsakymą, turėjo būti pakeisti į valstybinę lietuvių kalbą nuo sausio mėn. iki vasario mėn.1 d.

Parengė Kęstutis Pletkus