Prieš šimtą metų Kauno Miesto Valdyba patvirtino ir išleido nutarimą, skirtą Kauno lengviesiems vežikams.

Nuo 1923 m. birželio mėn. 1 d. lengvieji vežikai buvo įpareigoti vilkėti naują uniformą:

juodą kepurę su viena sidabrine balta juostele ir juodą apsiaustą su baltomis sagomis. Ant kepurės turėjo būti išsiuvinėtas kiekvieno vežiko numeris. Be to, kiekvienas vežėjas privalėjo turėti savo registracijos metalinę numerio lentelę.

Nuo birželio mėn. 1 d. vežikams buvo nustatyta privaloma nuolatinė taksa. Ši taksa privalėjo būti prikalta prie vežimų.

Miesto Valdybos nutarimu buvo nustatyta tokia taksa:

1. Važinėjimui iš Miesto į geležinkelio stotį arba Nuo stoties į miestą:

1) Iš Miesto į stotį.       3 lt. 50 ct.

2) atgal.                         4 lt.,

3) Iš priemiesčių: (Aleksoto, Vil. Slabados, Šančių, Žaliojo kalno) 4 Lt, atgal 5 Lt.

1. Važinėjimui mieste:

1)  Už vieną važiavimą (kursą) mieste 2 lt.

2) Už važiavimą iš Miesto į Žaliąjį kalną 3 lt.

3) į Aleksotą ar Vil. Slabad..4 lt.

4) į Šančius.5 Lt.

5) Už važiavimą drauge su stovėjimu: už pirmą valandą 5 Lt.

4) Už sekančias valandas po 4 lt

Pastaba. Miestu tada buvo laikoma:

Senasis miestas, Naujasis miestas ir Karmelitai. Vežikai turėjo vežti iki 2 asmenų ir 2 vaikų ir bagažo iki vieno centnerio.

Už ėmimą daugiau nei buvo nustatyta taksa, buvo baudžiama iki 100 litų.

Parengė Kęstutis Pletkus

Nuotrauka – iš autoriaus archyvo