Lietuvos keleivių vežimo asociacija ir bendrovė „Kautra“ sukvietė keleivių vežėjus, savivaldybių atstovus ir specialistus į konferenciją „Integruotos bilietų planavimo ir pardavimo sistemos kūrimas Lietuvoje“. Patirtimi pasidalino miestų bei regionų, kur jau veikia vieninga bilietų sistema, atstovai, kalbėta apie ateities perspektyvas.
Sprendimų jau esama
Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, šiuo metu Lietuvoje jau esama teisingų sprendimų atskiruose regionuose, bet nėra vieningos bilieto sistemos: „Turime tik atskiras planavimo sistemas, bilietų pardavimo sprendimus, duomenų srautus, regioninius modelius. Nors šie sprendimai ir puikūs, bet jie – kiekvienas atskirai. Turime sistemas, bet neturime sistemos. Kaip rasti tą visraktį, kaip jas sujungti, padaryti vieningas, kad keleiviai ir vartotojai galėtų jomis naudotis ir turėti labai realią naudą? Mūsų tikslas susirinkus – aptarti, kaip galėtume turėti bendrą maršrutų logiką, suderintus skirtingų transporto rūšių sprendimus. Nuo mūsų susitarimo priklausys, ar suprojektuosime puikiai veikiančias sistemas į vieną kūrinį, kuriuo galėsime didžiuotis“.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis kalbėjo, kad vieningo bilieto sistema prisidėtų ir prie keleivių srautų viešajame transporte didėjimo: „Pagrindinis mūsų, keleivių vežėjų, tikslas – susigrąžinti keleivius, sėkmingai konkuruoti su lengvaisiais automobiliais, kurie ir sukelia pagrindines problemas – transporto spūstis bei jose prarandamą laiką. Kiek tai kainuoja finansiškai, sunku suskaičiuoti. Patogi vieningo bilieto sistema galbūt padėtų žmones persodinti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą“.
„LTG Link“ sprendimai
Apie vieningo bilieto diegimo sprendimus skirtinguose regionuose pasakojo jų atstovai.
„LTG Link“ atstovas Vaidotas Meškauskas pabrėžė, jog labai svarbu įvertinti visą žmogaus kelionę nuo namų iki paskirties taško: „Turime sukurti sistemą, kad keleiviui būtų patogu keliauti – tam reikalingi kompleksiniai sprendimai. Nuo asmeninio automobilio iki viešojo transporto esama daug tarpinių susisiekimo priemonių, tokių kaip dviračiai, paspirtukai, automobilių dalijimosi platformos, pavėžėjai ir pan. Jas galima išnaudoti integruojant į bendrą sistemą. Patogus kelionės planavimas ir bilietų įsigijimas, taip pat – integruotos skirtingos transporto rūšys, darniam judumui pritaikyta infrastruktūra skatintų gyventojus palikti namuose nuosavą automobilį“.
Jo teigimu, labai svarbus skirtingų transporto rūšių suderinamumas, tinkamai sudėlioti maršrutai, tokie sprendimai, kaip jungtinis bilietas, kurį „LTG Link“ jau siūlo skirtinguose miestuose: „Labai svarbu ir realaus laiko duomenų panaudojimas. Duomenys nuolat kinta, važiavimo situacija keičiasi, tai ypač svarbu kombinuotame vežime – keleivių informavimui bei realiam planavimui. Kelias į sėkmę – ir bendradarbiavimas tiek su vietiniais, tiek su užsienio partneriais. Būtina ir vieninga viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų įsigijimo platforma. Patogiai suplanuojama kelionė nuo durų iki durų skatintų žmones persėsti į viešąjį transportą“.
Klaipėdos regiono patirtis
Pranešimą „Klaipėdos integruotas viešojo transporto tinklas. Kelionės apmokėjimo alternatyvų svarba“ pristatė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas Andrius Samuilovas. Jis kalbėjo apie tai, kas jau nuveikta diegiant vieningo bilieto sistemą regione, kokių tikslų pasiekta bei kas planuojama ateityje.
Šiuo metu tinklas jungia Klaipėdos miestą ir rajoną, iš viso septynias savivaldybes, kur visi autobusai ir maršrutiniai taksi veikia bendroje sistemoje, galioja tie patys apmokėjimo už kelionę principai. Klaipėdos integruotame viešojo transporto tinkle yra trys bilietų zonos, dirba keturi vežėjai, yra 69 maršrutai, vidutinis autobusų amžiaus vidurkis – šeši metai.
„Nuo 2019-tųjų nuosekliai įvedinėjame naujus bilietus, bilietų rūšys nesiskiria tiek mieste, tiek priemiestyje. Neseniai pristatėme galimybę mokėti už kelionę banko kortele. Išlieka galimybė mokėti už važiavimą grynaisiais pinigais, bet tokiu atveju kelionė kainuoja brangiau. Duomenis, kiek vienu ar kitu autobusu važiavo keleivių, matome kasdien, pagal tai planuojame darbus“, – sakė A. Samuilovas.
Jis taip pat pristatė sistemą, kaip atsiskaitoma už važiavimą su skirtingais regionais per bendrąjį zoninį terminuotą bilietą, kokios bilietų rūšys yra populiariausios tarp keliaujančiųjų ir pan.
Pasak A. Samuilovo, diegiant vieningą bilieto sistemą, būtina strategija, ilgalaikių užduočių numatymas, atsakingos institucijos sukūrimas.
Pasitelkė dirbtinį intelektą
Keturių partnerių įgyvendinamą projektą „5G inovacijos transporto sektoriuje. Išmanusis maršrutų planavimas ir valdymas“ pristatė UAB „Taikomasis dirbtinis intelektas” atstovas Lukas Baltramaitis ( (AAI Labs) bei „Kautros“ atstovė Aurelija Varpučinskė.
Vežėjo išsikelti tikslai įgyvendinant projektą – keleivio prioritetų keitimas, kad jis rinktųsi ne nuosavą automobilį, o viešąjį transportą. Viešojo transporto paslauga neturi būti nemokama, jis turi būti kokybiškas. Kainodara turi būti derinama prie paklausos, kartu pasiūlant platesnį paslaugų spektrą. Prie to prisidėtų paprasta, prieinama ir keleiviui draugiška vieningo bilieto sistema“, – teigė A. Varpučinskė.
Pasak jos, projektas leido susisteminti skirtingose lokacijose esančius maršrutų duomenis, kad įrankių pagalba galėtų toliau plėtoti sistemą ir ją planuoti, žiūrėti, ko reikia keleiviui, daryti tam tikras prielaidas ir jas patikrinti.
Pasak L. Baltramaičio, su Vilniaus universitetu atlikta keletas mokslinių tyrimų, kaip galima dirbti ir kokius matematinius modelius išbandyti realiai. Tarp veiklų – dinaminė kainodara, išmanioji analitika, pažymėjimų atpažinimas, kamerų sistema ir pan. „Įgyvendinant projektą, atlikta daug tyrimų, nubraižyta daug grafikų, analizuotos įvairios sistemos. Prieita prie išvados, kad ypač svarbu yra turėti duomenis realiu laiku, žinoti, kas įvyko praeityje, kad būtų galima sprendimus perkelti į ateitį“, – sakė pranešėjas.
L. Baltramaitis pristatė problemas, su kuriomis susidurta diegiant lengvatų pažymėjimų atpažinimo sistemą. Pagrindinės – šiuo metu pažymėjimų daug, kai kurie jų labai reti, dažni dizaino pakeitimai, todėl pažymėjimus sunku atpažinti.
Pasak A. Varpučinskės, sprendimų gali pateikti dirbtinis intelektas. „Pradėjome galvoti, kad dabartinis sprendimas, kai pažymėjimų gausoje privalo susigaudyti vairuotojas, nėra sisteminis. Susisiekėme su valstybine Duomenų agentūra, aiškinomės, ar yra duomenų bazė, kuria galėtume naudotis. Radome sutarimą. Šiuo metu klausimo sprendimas yra Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos rankose. Jei jis bus priimtas, turėtume vieną duomenų bazę, kad, žmogui pateikus asmens dokumentą, vairuotojas išsyk matytų, kokia lengvata jam priklauso. Tikimės gauti atsakymus iki metų vidurio. Noriu pabrėžti: ši struktūra nėra pritaikyta vienam vežėjui, visi klausimai sprendžiami globaliu mastu, kad kiekvienas vežėjas galėtų pasinaudoti“.
Pasak jos, projekto esmė – kad žmogus galėtų paprastai, patogiai nusipirkti kelionę nuo durų iki durų: „Po šiomis praktinio įgyvendinimo veiklomis yra labai didelė dalis nematomų veiklų, reikėjo daug ką padaryti, perdaryti, pasitelkti naujas technologijas, naują mąstymą, dabar visa tai naudojame autobusubilietai.lt modulyje, kad galėtume toliau judėti į priekį su naujais sumanymais“.
Anot jos, trūkstama duomenų apie parduodamus bilietus grandis iki šiol buvo išmaniosios kasos – sistema matė tik bilietų pardavimą autobusų stotyse bei internetu, bet nematė tų, kuriuos parduoda vairuotojas. Projekto rengėjai rado techninį sprendimą dėl vieno įrenginio, kuris leistų vykdyti sumanymus. Kasa perdaryta taip, kad visi duomenys, taip pat – ir iš vairuotojo, būtų vienoje vietoje.
„Turėdami tarpmiestinių autobusų ir traukinių duomenis, esame pasirengę startuoti su platforma, kuri padėtų keleiviui susirasti visą jam reikalingą informaciją – buvimo vietą, susiplanuoti kelionę, kur jis galėtų nuvažiuoti. Paieška nebūtų susijusi tik su stotele, joje būtų numatytas ir ėjimas pėsčiomis ar pavažiavimas skirtingomis transporto rūšimis. Sistema suskaičiuoja kelionės kainą priklausomai nuo to, su kokiu transportu ar vežėjų važiuojama ir pasiūlo jam bilietų paketą. Tai turėtų būti įrankis, patrauklus vežėjams ir patogus keleiviams“, – sakė A. Varpučinskė.
Tauragės regionas – kaip veikia vieninga sistema?
VšĮ „Žaliasis regionas“ atstovas Tomas Jonika pristatė pranešimą „Vieninga e-bilieto sistema Tauragės regione: kaip tai veikia?“. Jis priminė, kokių problemų kilo diegiant sistemą, kokių klaidų, pasimokę iš patirties, nebedarytų.
Šiuo metu bilietą galima įsigyti visuose rajonų, kuriuose veikia sistema, autobusų stotyse, taip pat – bibliotekose. „Dalį gyventojų nuo kortelės įsigijimo atbaido tai, kad, ją perkant, tenka nurodyti vardą, pavardę. Žmonės baiminasi, kad dėl to juos „stebės“, todėl renkasi brangesnę kelionę pirkdami bilietus už grynuosius. Vis dar galima įsigyti vienkartinius bilietus autobusuose, nors bilietas kainuoja po eurą (mėnesinis – du eurus), vis dar atsiranda žmonių, kurie perka bilietus iš vairuotojo“.
Sistema jungia visų vežėjų autobusus, kiekvienoje transporto priemonėje įdiegtas GPS, visos turi duomenų perdavimo įrangą, kiekviename autobuse yra kasos, iš kurių perduodami duomenys apie žymėjimus. Keleiviui pažymėjus bilietą matyti, kur, kada ir kokioje stotelėje jis įlipo, matoma stotelių bei maršrutų apkrova, tokiu būdu analizuojama, kur atnaujinti stoteles, kur yra maršrutų susikirtimo poreikis, reiso apkrova.
„Teigiami regioninio e-bilieto dalykai: palengvinta finansinė našta vykstantiems į darbą mažesnes pajamas gaunantiems darbininkams – atsiranda darbuotojų, vykstančių į darbą kitame regionui priklausančiame mieste. Matome realų keleivių augimą – kasmet kelionių būna daugiau negu praėjusiais metais. Vis dėlto Tauragė nuo seno – automobilių kraštas, sunkų keisti įpročius. Pradedame vežioti moksleivius nemokamai, kad jie išmoktų ir suprastų, kad autobusu važiuoti yra smagu“, – sprendimus vardijo T. Jonika.
Pasak jo, vis dar susiduriama su sunkumais renkant statistiką ir platinant korteles: „Ne 100 proc. tiksli mokinių vežimo statistika, nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai bibliotekų filialuose, susiduriame ir su bilietų kontrolės stygiumi. Be to, kaimynai trikdo GPS signalą, veikia ir sistemos duomenų bazės trūkumai“.
Specialistas jau žino, ką keistų, jei darbus reikėtų pradėti iš naujo: „Pirmiausia – skelbtume konkursą programinei įrangai. Tada, pagal programos sprendimų poreikius skelbtume konkursą techninei įrangai. Įtrauktume į sistemą maršrutų planavimo modulį, taip pat – pasirenkamus bei modifikuojamus KPI‘s, vairuotojų bei maršrutų grafiko laikymosi analizės modulį. Dabartinė situacija rinkoje leidžia kelti žymiai didesnius tikslus programinei bei techninei įrangai, integruoti į sistemą dirbtinį intelektą. Svarbu ir techninės įrangos optimizavimas, kad sistemai aptarnauti autobusuose užtektų vieno planšetinio arba nešiojamojo kompiuterio“.
Diskusija
Konferencijos pabaigoje vykusioje diskusijoje kalbėta, ar pakankamai dėmesio skiriama tam, kad viešasis transportas sėkmingai konkuruotų su lengvuoju automobiliu, kaip prie to prisidėtų vieningo bilieto sistema – kaip ją suprogramuoti taip, kad būtų patogi tiek keleiviams, tiek vežėjams.
G. Nakutis pristatė naujai įregistruotus teisės aktų projektus dėl vieningo bilieto diegimo. Pasak jo, planuojamame dokumentų pakete įtraukti ne tik keleivių vežėjai autobusais, traukiniais ir keltais, bet ir pavėžėjai, dalijimosi automobiliais platformos, parkavimai ir kt. partneriai, kurie galėtų prisidėti prie kelionės planavimo ir atsiskaitymo sistemos.
Anot A. Varpučinskės, diegiant vieningo bilieto sistemą, derėtų įvertinti užsienio šalių pavyzdžius, gerąją praktiką. „Turime nepamiršti: keleivis važiuos viešuoju transportu tik tada, kai bus greita ir patogu bei paprasta įsigyti bilietus“.
Pasak T. Jonikos, tam, kad sistema veiktų, turi būti sukurtas vienas geras patrauklus įrankis, kuriuo galėtų naudotis visi. Jei toks atsiras, nereikės papildomų paskatų ar susitarimų – visi juo mielai naudosis.
A. Samuilovas pateikė savo viziją, kaip turėtų atrodyti bilietas Lietuvos mastu: „Būtina atsakinga institucija, kurie vienytų, savotiškas bendrasis vardiklis, kuris „kalbasi“ su visomis pusėmis, kuris turi aiškią strategiją ir finansavimą. Turi būti aišku iš anksto, kas sistemą diegs ir prižiūrės. Jei sistema veiks greitai ir patikimai, ji bus efektyvi“.
Diskutavusiųjų nuomone, nėra neįmanomų dalykų. Ar pavyks sukurti vieningą bilieto sistemą – priklausys nuo visų suinteresuotų pusių pastangų ir tinkamų sprendimų.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
