Prieš metus keleivininkų bendruomenę papildė naujas narys – konkursą vadovauti Biržų autobusų parkui laimėjo Marius Šernas, iki tol keleivinio transporto srityje neturėjęs jokios patirties. Permainos Biržuose netruko išryškėti – bendrovė pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį įsigijo naujų, modernių autobusų, vadovas aktyviai dalyvauja keleivininkų veikloje.
Darbų ėmėsi išsyk
Marius Šernas Vilniaus dizaino kolegijoje baigė Vežimo kelių transporto technologijų studijas, šiuo metu studijuoja teisę Panevėžio kolegijoje. „Po studijų didžiausią laiko dalį dirbau vertėju, dirbu ir iki šiol. Anksčiau šiek tiek teko susidurti su krovinių gabenimu aviacijoje, su keleiviniu transportu – ne. Atėjęs dirbti supratau, kad šio verslo specifika – visai kitokia, teko daug ko mokytis iš naujo“, – dėsto pašnekovas.
Dalyvauti konkurse Biržų autobusų parko direktoriaus vietai užimti jis apsisprendė pamatęs skelbimą. „Pamaniau, kad galėčiau būti naudingas savo miestui. Kaip vėliau paaiškėjo, buvau vienintelis kandidatas. Kaip ir daugumoje darboviečių, taip ir šioje pirmiausia identifikuoji problemas, o tada ieškai būdų joms spręsti. Mūsų darbe ypač svarbu geri santykiai su savivaldybės atstovais, vis dėlto autobusų parkų vadovai turėtų suprasti: savivaldybių veikla – labai plati, todėl visų savivaldos interesų rato veiklų specifiką sužiūrėti yra labai sudėtinga. Tai mes privalome pateikti savivaldybių vadovams argumentuotus sprendimus. Nemanau, kad Lietuvoje atsirastų savivaldybės taryba, kuri, gavusi protingą pasiūlymą, į jį neatsižvelgtų“, – dėsto M. Šernas.
Įmonės vadovas pasidžiaugia, jog Biržų rajono savivaldybė tvarkingai ir laiku atsiskaito su bendrove: „Savivaldybės atstovai atsako į visas mūsų užklausas, mūsų projektai visada svarstomi, frakcijų vadovai domisi mūsų veikla, pakviesti dalyvauja įmonės susirinkimuose. Jei savivaldybė viešojo transporto įmonės nepalaikys finansiškai, ko nors pasiekti nebus įmanoma, nejudėsime į priekį“.
Svarbiausias uždavinys – nauji autobusai
M. Šernas sako, jog įsigilinti į įmonės specifiką jam prireikė vienerių darbo metų: „Daug padėjo tai, kad atėjęs dirbti išsyk gavau įmonėje atlikto audito išvadas su rekomendacijomis, dokumentas sudarė per 40 puslapių. Be šios studijos „įsikirsti“ į darbus gal būtų prireikę ir dvejų metų“.
Kolektyvas jauną vadovą priėmė draugiškai. „Stengiuosi gilintis į kiekvieno kolektyvo nario pareigas, jaučiau ir jaučiu pagarbą kiekvieno darbui, todėl atmosfera įmonėje nebloga. Didžiausia mane pasitikusi problema – seni autobusai. Jų turėjome daugiau negu reikia, o važiuojančių nebuvo. Jei neklystu, vidutinis autobusų amžius tuo metu siekė 25 metus. Netrukus supratau: keleiviai nebenori sėsti į senas transporto priemones, jos jiems labai nepatrauklios“, – pasakoja Biržų autobusų parko vadovas.
Naujų autobusų įsigijimas tapo svarbiausia naujojo vadovo užduotimi. Jis pateikė pasiūlymą savivaldybės tarybai ir sulaukė pritarimo: „Tarybos nariai beveik vieningai pritarė sprendimui įsigyti naujų autobusų, suteikė reikalingas garantijas. Norėjosi, kad nauji autobusai būtų patikimi – turėjome tik vieną šūvį, suklysti negalėjome, kas žino, kada dar galėsime įpirkti naujų autobusų. Įsigyti abejotinos kokybės transporto priemonių atrodė prastas sprendimas – praėjus garantiniam laikotarpiui, jas turėsime remontuoti patys, jei remonto reikės daug, būsime pasmerkti. Tad naujų autobusų kokybės kartelė buvo pakankamai aukšta. Be abejo, dėl to sulaukėme priekaištų, kai kurias viešųjų pirkimų sąlygas turėjome keisti, bet džiaugiamės įsigiję MAN ir „Mercedes-Benz“ transporto priemonių“, – dėsto M. Šernas.
Pasak jo, naujų autobusų nauda išryškėjo išsyk: jie naudoja kur kas mažiau degalų, negenda. „Pakeitus seną autobusą į naują, galima atsisakyti perteklinių autobusų, išlaidos jam eksploatuoti iš principo yra tokios pat kaip ir senojo. Sudarėme planą, kaip pakeisti visus PAZ autobusus naujais. Keturis iš penkių keisim į 19 vietų autobusiukus, turėsime vienu mažiau, taigi pigiau kainuos draudimas, sumažės išlaidos degalams ir panašiai. Senieji mūsų autobusai vidutiniškai 23 dienas per metus stovi remonto dirbtuvėse, tai mums pernelyg didelė prabanga. Atnaujinę parką, galėsime atsisakyti trijų remonto dirbtuvių etatų“, – sako parko vadovas.
Pasak M. Šerno, įmonei reikėtų ir dar vieno turistinių autobuso, tada tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežtų tik nauji ir apynaujai autobusai. Kol kas išsimokėti už naują transporto priemonę būtų sunku, todėl šį klausimą ketinama spręsti tik pasibaigus karantinui. Taip pat žadama pirkti vidutinės klasės miesto autobusą, atnaujinti priemiesčio vežimams skirtų transporto priemonių parką.
Direktoriaus teigimu, nauji autobusai pakeitė ir gyventojų požiūrį į keleivinį transportą: „Žmonės atsižvelgia į autobusų kokybę, tai pastebėjome net per karantiną. Yra stotelių, kur keleiviai netelpa į autobusus. Akivaizdu, kad su senomis transporto priemonėmis išsilaikyti rinkoje vežėjas jau neturi jokių galimybių“.
Valdžios institucijų sprendimai glumina
Atėjusiam į keleivinio transporto verslą M. Šernui teko susidurti ne tik su įmonės problemomis, bet ir su globalesnėmis, tokiomis kaip šiuo metu siūloma regioninio ir tolimojo susisiekimo maršrutų pertvarka. „Stebina valdžios atstovų per prievartą stumiami biurokratiniai projektai. Susidaro įspūdis, kad gyvename bananų respublikoje, kur „iš viršaus“ buldozeriu stumiami nesuprantami projektai, sprendimai, su vežėjams nebendraujama, nesiteikiama mums atsakyti į elementarius klausimus. Kai negali planuoti savo verslo ateities, nusvyra rankos“, – kalba įmonės vadovas.
Jo teigimu, jei Vidaus reikalų ministerijos parengtą studiją dėl regioninio transporto pertvarkos dar galima vertinti kaip siekį pagerinti susisiekimą keleiviams, tai Lietuvos transporto administracijos parengta tolimojo susisiekimo pertvarka verčia tik gūžčioti pečiais ir spėlioti – kam tai naudinga?
„Keleiviams kelionės su vienu ar net keletu persėdimų tikrai nebus patogesnės. Akivaizdu, kad mes, vežėjai, stumiami iš rinkos, nors tolimasis susisiekimas keleiviams yra patogus ir nieko nekainuoja valstybei. Jei įsigaliotų tokia tolimojo susisiekimo reforma, kokia dabar siūloma, atokesni regionai taptų žmonėms dar labiau nepatrauklūs. Kas norės apsigyventi mieste, kuris neturi tiesioginio susisiekimo su sostine, didžiausiais miestais? Manau, jog dabartinis tolimasis susisiekimas, ypač – tarp didžiųjų apskričių, yra aukščiausio lygio. Kam griauti tai, kas sukurta per dešimtmečius?“, – stebisi M. Šernas.
Pasak jo, vienintelis pastaruoju metu valdžios atstovų pateiktų projektų privalumas – tai, kad jie suvienijo keleivių vežėjus, paskatino aktyviau bendradarbiauti ir drauge kovoti už savo teises.
Autobusų parko vadovo teigimu, dirbti keleivių vežėjams trukdo ir kiti biurokratiniai reikalavimai. Mažiesiems autobusų parkams reikėtų mažesnių, galbūt net iki 14 vietų autobusų, tačiau ES parama teikiama tik įsigyjant didesnes transporto priemones. Vežėjams tokiu būdu tenka smarkiai permokėti, o didelių autobusų siųsti į vietoves, kur gyvena mažai žmonių, neapsimoka. „Siūlėme valdybai sprendimą, kad galėtume teikti pavieniams žmonėms užsakomojo taksi funkcijas, vis dėlto miesto vadovams tai pasirodė pernelyg drąsu. Taigi savivaldybei tenka padengti nuostolius už nepelningus maršrutus. Žinoma, turime ir perspektyvių priemiesčio, miesto maršrutų, bet toli gražu ne visi tokie“, – dėsto M. Šernas.
Vis dėlto Biržų autobusų parko vadovas stengiasi išlikti optimistu. Jis tikisi, jog sveikas protas nugalės, bet kokie projektai bus tvirtinami tik juos gerai apsvarsčius, o ateityje valdžios institucijos kuo mažiau kišis tiek į keleivinio transporto, tiek ir į kitus verslus.
Lina Jakubauskienė
