„Empa“ atliktas tyrimas rodo, kad modifikavus esamus dyzelinius autobusus, visas Europos parkas elektriniais autobusais būtų pakeistas maždaug 15 metų anksčiau. Tai būtų naudinga ne tik aplinkai, bet ir autobusų operatoriams. Sutaupę lėšų, jie galėtų išplėsti viešojo transporto paslaugas – be didelio papildomos infrastruktūros poreikio.
Vienas didžiausių teršėjų iki šiol tebėra transportas. Pastaruoju metu elektrinės transporto priemonės keičia dyzelines, be to, autobusai yra ypač patraukli galimybė plėsti viešąjį transportą: kitaip nei geležinkeliams, jiems praktiškai nereikia naujos infrastruktūros, rašo busworld.org.
Tam, kad autobusai atliktų savo vaidmenį skatinant tvarumą, jie turi važiuoti elektra. Dyzelinių autobusų keitimas elektriniais procesas dar tik pradėtas: 2023 m. vos 3 proc. autobusų Europoje buvo elektriniai. „Jei procesas vyks panašiais tempais, tik 2055 m. daugiau nei 95 proc. visų Europos autobusų būtų pakeisti elektriniais“, – teigia Haraldas Desingas iš Technologijų ir visuomenės laboratorijos Empa universitete Sankt Galene.
Neseniai žurnale „Aplinkos tyrimai: infrastruktūra ir tvarumas“ paskelbtame straipsnyje H. Desingas išnagrinėjo kitokio požiūrio potencialą. „Jei esamus autobusus modifikuosime taip, kad jie važiuotų elektra, o ne keisime juos naujais, visą autobusų parką elektrifikuosime maždaug 15 metų anksčiau – ir tuo pačiu sutaupysime išmetamųjų teršalų bei žaliavų“, – daro išvadą tyrėjas.
Įgyvendindamas ES mokslinių tyrimų projektą, „CircEUlar“, H. Desingas išsamiai išnagrinėjo šio modernizavimo potencialą Europos autobusų parkuose. Jo tyrimas rodo, kad pertvarkymas būtų techniškai ir ekonomiškai įmanomas. „Šiuo metu jau yra įmonių, kurios siūlo dyzelinių ir benzininių transporto priemonių modifikacijas“, – teigia tyrėjas. Pagrindinis autobusų privalumas yra tas, kad procesą ir reikiamus komponentus galima standartizuoti. „Skirtingai nuo daugybės automobilių, miesto autobusų modelių serijos yra tik kelios, jie gaminami dideliais kiekiais“, – aiškina H. Desingas.
Vidutinė dyzelinio autobuso eksploatavimo trukmė Europoje yra apie 20 metų. Po to nebenaudojamos transporto priemonės paprastai parduodamos kitoms šalims, kur jos toliau eksploatuojamos daugelį dešimtmečių ir toliau išmeta teršalus. „Tai nėra tvariausias sprendimas. Klimato kaita nesibaigia ties nacionalinėmis sienomis“, – sako H. Desingas. Jei autobusai bus modifikuoti, jie negalės toliau važiuoti dyzelinu kitur, o perdarymo procesas daro maždaug 20–50 procentų mažesnį poveikį aplinkai vienam autobusui nei naujo autobuso gamyba.
Norint dyzelinį autobusą paversti elektriniu, iš esmės reikia pakeisti variklį ir pavarų dėžę. Baterijos įrengiamos vietoje išmetimo sistemos ir dyzelino bako. Bet kokias pagalbines oro kondicionavimo, stabdžių sistemas ir vairo stiprintuvo pavaras galima gana lengvai pertvarkyti į mažus elektros variklius. „Naudojant standartizuotus modifikavimo rinkinius, vienas pertvarkymas užtruktų tik kelias dienas. Taigi parko elektrifikavimas galėtų vykti nedarant didelės įtakos kasdienei veiklai“, – aiškina tyrėjas. Be to, pašalintos detalės daugiausia pagamintos iš plieno ir aliuminio ir gali būti perdirbamos.
Kitas modifikavimo privalumas: parko operatoriams nereikėtų laukti, kol jų transporto priemonių eksploatavimo laikas baigsis, arba dirbtinai jį sutrumpinti. Tai netgi galėtų pailginti autobusų eksploatavimo laiką: „Šiuo metu autobusai keičiami, nes jie nebeatitinka šiuolaikinių išmetamųjų teršalų standartų, pavyzdžiui, kietųjų dalelių ar triukšmo“, – aiškina H. Desingas. „Pakeitus jėgos agregatą, kėbulas ir salonas dažnai gali būti eksploatuojami daug ilgiau.“ Taigi autobusų operatoriai ilgainiui sutaupo lėšų. Arba šias sutaupytas lėšas taip pat būtų galima investuoti į autobusų parko plėtrą.
Papildoma elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra nebuvo H. Desingo tyrimo objektas, tačiau tyrėjas įsitikinęs, kad tai būtų galima įgyvendinti gana lengvai. „Pavyzdžiui, vietose, kur yra esamos kontaktinės linijos, autobusus galima įkrauti važiuojant“, – aiškina tyrėjas. Tai leistų dar labiau sutaupyti lėšų modernizavimo metu, nes pakaktų mažesnių baterijų.
Norint įgyvendinti šią perspektyvią strategiją, reikėtų standartizuoti ir išplėsti elektrinių autobusų modernizavimo technologiją. Nors Haraldas Desingas savo tyrime daugiausia dėmesio skyrė Europos autobusų parkui, jis mato potencialą ir kitose šalyse bei regionuose, nors pirmiausia reikėtų tai išsamiau ištirti. Taip pat būtų galima modernizuoti sunkvežimius, kurių keliuose važinėja dar daugiau.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
