Mūsų portalo draugas ir viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino iškarpa iš 1930-ųjų laikraščio „Lietuvos žinios”.
2019-ųjų pabaigoje vilniečiai turėjo progos pamatyti, kaip atrodė prieškario sostinės viešasis transportas nuotraukose, darytose šveicaro A. Rietmanno.
Klaipėdoje įrenginėjami programėlės „Transporto balsas“ švyturėliai. Neregiams ir silpnaregiams skirta išmaniojo įrenginio programėlė „Transporto balsas“ atėjus į stotelę praneš atvažiuojančio autobuso numerį ir kryptį.
Lietuvos keleivių vežimo asociacija inicijavo susitikimą su VRM atstovu dėl regioninio transporto sukūrimo galimybių studijos. Buvo pristatyti studijos tikslai, taip pat – kaip žadama pertvarkyti autobusų maršrutus regionuose. Pasak susitikime
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi audinių gamintoja „Camira“ išleido „Camira StaySafe“. Kaip teigia gamintojas, tai „pažangus tekstilės apdorojimas, tinkantis Covid laikmečiui, kuris sumažina virusų perdavimo galimybes autobusų salono interjere“. Užklijuota ant audinio,
1929-aisiais Kaune nustojo važinėti arklų tramvajus, todėl Miesto Valdyba nutarė „įvesti susisiekimą autobusais“.
„Solaris“ ir Nyderlandų transporto operatorius pasirašė kontraktą dėl dešimties vandenilinių autobusų pristatymo. Dvylikos metrų ilgio autobusai Gelderlando provincijoje pakeis dyzelinius autobusus.
1930-aisiais jau buvo galima iš Kauno nuvažiuoti į Marijampolę ir atgal. Kaip atrodė kelionė tarp miestų? Viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino iškarpa iš 1930-ųjų sausio 10 d. laikraščio
Viena iš esminių pastarojo meto autobusų gamybos tendencijų – dėmesys ekologijai. Stengiamasi pateikti rinkai kuo mažiau aplinką teršiančias transporto priemones. Vis labiau populiarėja autobusai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis, elektra. Pasaulio
Atnaujintame „Busworld Europe“ dalyvių sąraše, deja, trūksta dviejų svarbių pavadinimų: „Daimler Buses“ ir „Volvo Buses“. Jie oficialiai nusprendė nedalyvauti „Busworld 2021“ parodoje.
