Per pirmąją vokiečių okupaciją kaip vokiečių armijos karys į Lietuvą pakliuvo ponas Sommer’is. Sommer’iui Lietuva patiko, ir, karui pasibaigus, jis tapo kelių Amerikos automobilių firmų atstovu Kaune ir pradėjo sėkmingai pardavinėti automobilius.

Išpardavė daug. Lengvuosius automobilius jis parduodavo visiškai sukomplektuotus, taip pat pardavinėjo autobusams ir sunkvežimiams skirtas važiuokles. Kabinas sunkvežimiams ir kėbulus autobusams verslininkas užsakydavo pas vietinius meistrus Kaune ir paleisdavo apyvarton.

1930 m. Kauno autobusų įmonių savininkai Šl. ir V. pirko iš Sommer’io 4 važiuokles, mokėdami vidutiniškai po 40 000 Lt. už važiuoklę. Sommer’is pirkėjus informavo, kad važiuoklės sveria po tris tonas. Po kiek laiko pradėjo lūžti šių važiuoklių pusašiai.

Buvo pradėtas tyrimas, dėl ko taip įvyksta. Inžinieriai ekspertai pareiškė, kad šių važiuoklių svoris  ne trys tonos, bet pusantros tonos. Dėl to jos lūžta ir galėjo atsitikti baisių katastrofų. Autobusų įmonių savininkai įteikė skundą prokuratūrai. Prokuroras įsakė teismo tardytojui padaryti įžengiamąjį tardymą.

Prasidėjo nuodugnus autobusų tyrimas, buvo pakviesti keli inžinieriai ekspertai, vienas inžinierius buvo pakviestas net iš Amerikos . Vis dėlto paaiškėjo, kad esama baisios apgavystės – važiuoklės buvo per puse lengvesnio svorio, negu buvo nurodyta jas perkant.

Prie kiekvienos važiuoklės buvo pritvirtinta važiuoklės lentelė (pasas), kurioje buvo nurodomas svoris, variklio galingumas, variklio numeris ir t.t. Sommer’is įsakė savo darbininkui lenteles nuplėšti ir pritvirtinti savo firmos „Zomeris automobiliai. Kaunas” lenteles. Kai teismo tardytojas Sommer’io tarnautoją sulaikė, jis pripažino lenteles (pasus) plėšęs Sommer’io įsakytas, o vėliau buvo surastos nuplėštos lentelės( pasai).

Sommer’is matydamas, kad gali baigtis blogai, ėmė  savo turtą likviduoti ir įsteigė neva bendrovę, kad autobusų įmonių savininkai neturėtų iš ko nuostolių išieškoti (o nuostoliai dėl to, kad didesnio svorio važiuoklė atitinkamai buvo brangesnė).

Nežiūrint į tai, kad sukurtoji bendrovė buvo formaliai atskirta nuo Sommer’io, Kauno apygardos teismas autobusus valdančių įmonių savininkų prašomas, nutarė Sommer’io bendrovės turtui uždėti draudimą. Viskas buvo aprašyta, tai įvyko 1933 m. liepos mėn. 27 d.

Pats Sommer’is už apgaudinėjimą buvo patrauktas kaltinamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė – 5 000 Lt. užstato. Autobusus valdančių įmonių savininkai manė, kad užstatas kaip svetimšaliui  yra per mažas, tai nutarė prašyti apygardos teismo užstatą padidinti.

Kol kas nepavyko rasti informacijos, kaip išsisprendė situacija, bet tikiuosi rasti ateityje.

Kęstutis Pletkus