Sostinės savivaldybėje su autobusų gamintojų atstovais aptartos viešojo pirkimo sąlygos

17 vasario 05:54 2017 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Vilniaus miesto savivaldybėje surengta vieša diskusija. Sukviesti potencialūs viešųjų pirkimo konkurso dalyviai aptarti bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ skelbiamo konkurso naujiems autobusams pirkti sąlygos.

 

 

 

Iš viso planuojama  įsigyti 150 naujų – 100 dviašių ir 50 triašių – žemagrindžių autobusų. Autobusus nuspręsta pirkti lizingo būdu.  „Mūsų siekis – kad konkursas būtų skaidrus, kad gamintojų atstovai įvertintų techninę specifikaciją bei pirkimų sąlygas. Kad specifikacija atsitiktinai nebūtų pritaikyta vienam konkrečiam gamintojui“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis.

Pasak savivaldybės vyriausiojo specialisto Kastyčio Lubio, visos konkurso nuostatos kol kas dar tik rengiamos, po pasitarimo jos bus tikslinamos. „Šis pirkimas unikalus tuo, kad jame dalyvauja ir savivaldybės administracija, ir bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“. Mums svarbu, kad konkursas būtų skaidrus“.

Autobusų gamintojai tikslinosi konkrečius techninius klausimus dėl autobusų įrangos, dėl autobusų pristatymo terminų. Domėtasi, ar autobusuose būtinai turi būti tiek sėdimų vietų, kiek nurodyta specifikacijoje, ar į autobusų kainą įeina visa papildoma įranga. Gamintojų atstovams kilo klausimų – ar tikrai visa ji būtina? Jų manymu, toks numatytos įrangos kiekis gerokai padidina autobusų kainą. „Ar tikrai reikalinga tiek ekranų, tiek informavimo sistemų? Ar visuose autobusuose reikalinga keleivių skaičiavimo įranga? Elektroninė įranga sudaro nemažą dalį autobuso kainos“, – sakė „Hansab“ atstovas Albertas Ulickas.

VGTU atstovas Saugirdas Pukalskas domėjosi, kodėl neteikiamas prioritetas ekologiškiems autobusams, kaip tai daroma visame pasaulyje. „Ar tokios konkurso sąlygos derinasi su darnaus judumo mieste planu? Ar planuojama iki vieno ar kito laikotarpio turėti tik dyzelinius autobusus, ar galvojama ir apie ekologiškų diegimą?“, – klausė S. Pukalskas. Pasak K. Lubio, šiuo metu svarbu atnaujinti transporto priemonių parką, kuris neatitinka minimalių keleivių vežimo kriterijų. „Tai – pereinamajam laikotarpiui reikalingi autobusai, kurie padėtų pagerinti paslaugos kokybę ir pritraukti į viešąjį transportą daugiau keleivių“, – sakė K. Lubys.

Konkurso sąlygose numatyta, kad galima pateikti ir elektrinius ar suspaustomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus. Tačiau, pateikiant dujinius, išsyk atsiranda papildomas parametras – infrastruktūros įrengimas, taigi dujiniai autobusai tampa brangesni. Gamintojų atstovai klausė – galbūt konkurso sąlygose derėtų įrašyti tik dyzelinius autobusus?

Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus Gintaro Maželio, konkurse yra sąlyga, kad autobusai, vieną kartą pripildyti degalų, turėtų nuvažiuoti ne mažiau nei 500 kilometrų. „Elektriniais to kol kas padaryti neįmanoma, o dujinių autobusų pildymo įrangos pajėgumai yra riboti. Infrastruktūrą derėtų plėsti, o tai kainuotų, be to, užimtų nemažai laiko. Tačiau pateikiame koeficientą su kuro kainomis. Tai nurodo, kiek papildoma infrastruktūra išbrangintų kuro rūšį. Jei yra pasiūlymų, kaip tai išspręsti – prašome pateikti savo minčių“.

„Almavos“ atstovas Tomas Bielinskas domėjosi, kodėl nuspręsta apsiriboti autobusais trejomis durimis. „Esama gamintojų, kurie tiek standartinio ilgio, tiek pailgintuose autobusuose galėtų įmontuoti ir daugiau durų. Tai pagerintų keleivių vežimo kokybę, sutaupytų nemažai laiko. Siūlau pasvarstyti galimybę pakoreguoti konkurso sąlygas“. Pasak G. Maželio, trejos durys yra nustatytas minimumas. Jų gali būti ir daugiau.

Gamintojų atstovų teigimu, dauguma konkurse numatytų reikalavimų yra įvykdomi, bet kai kurie iš jų gerokai padidina transporto priemonių kainą. „Reikalavimas turėti autobusų autorizuotą servisą 25 km atstumu, mano manymu, perteklinis. Jei gedimas nedidelis – autobusai į servisą nevažiuos. O jei gedimas rimtas, galima įpareigoti gamintoją patį nusigabenti transporto priemonę į servisą“, – sakė T. Bielinskas. Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovo Mindaugo Žalkausko, tokiu būdu norėta sumažinti gamintojų išlaidas, nulinę autobusų ridą.

Gamintojų atstovai domėjosi, ar tikrai reikalingi popieriniai katalogai ir kita dokumentacija, ar jie iš tiesų turėtų būti trimis kalbomis. Pasak M. Žalkausko, nebus problemų, jei bus pateiktas ir elektroninis dokumentų variantas. Lietuviški turi būti dokumentai, kuriais naudosis vairuotojai, o techninė specifikacija turėtų būti pateikta arba anglų, arba lietuvių kalba.

Kilo klausimų ir dėl įrangos, kuri suteiktų galimybę identifikuoti vairuotoją. Net autobusų gamintojai nežino, kaip tokią sistemą galima būtų pajungti, be to, tokia įranga kainuotų labai brangiai. Europoje važinėjančiuose miesto autobusuose tokio precedento nėra. Pasak vežėjų, pagal dabartines sąlygas, apie 20-30 proc. autobusų kainos gali sudaryti papildomos opcijos. Klausta – ar jos iš tiesų būtinos, siūlyti galimi variantai vienai ar kitai numatomai įrangai pakeisti.

Gamintojų atstovai domėjosi ir dėl vairuotojų, meistrų, šaltkalvių bei instruktorių apmokymo sąlygų. Kalbėta apie finansinius gamintojo garantus, klausta, ar jie nėra pernelyg dideli, ar būtini. Taip pat aptarta rizika, kurią turėtų prisiimti autobusus parduodanti bei perkanti organizacijos.

„Konkurso sąlygose numatyta daug reikalavimų tiekėjui. Kaip savo įsipareigojimus užtikrins bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“? Ar bus garantijos, kad bus naudojamos tinkamos detalės, tepalai, taip pat mokėjimas, jo tęstinumas. Ar galėtų būtų įmanoma įtraukti savivaldybę ar įmonę „Susisiekimo paslaugos“ kaip laiduotoją?“, – klausė „IVECO“ atstovas Linas Chadasevičius.

Pasak G. Maželio, bus vykdomi visi įsipareigojimai dėl detalių ar tepalų, tai bus patvirtinta raštu. „Dėl mokėjimų garantijos – tiekėjas gaus pinigus iškart po pasirašymo sutarties iš lizingo bendrovės. Mokėjimai bus lizingo bendrovei, ne gamintojui. Dėl galimybės įtraukti savivaldybę reikia tarybos sprendimo“, – aiškino G. Maželis.

Gamintojų atstovai domėjosi, ar negalima padalinti konkurso į dvi dalis – kad dvylikos ir aštuoniolikos metrų autobusus pateiktų skirtingi tiekėjai. Vežėjų atstovų teigimu, yra pakankamai gamintojų, kurie gamina ir vienokius, ir kitokius autobusus. Tad gamintojas turėtų būti vienas, autobusai – vienos rūšies.

Gamintojų atstovai ir po pasitarimo paraginti siųsti klausimus savivaldybei, į visus juos bus operatyviai atsakyta. Jei konkurso sąlygose esama trūkumų ir klaidų, jos bus koreguojamos, keičiama techninė specifikacija. Sąlygas bus galima pakoreguoti iki vasario 20 dienos. Vasario 22 d. projektas bus teikiamas tvirtinti miesto Tarybai.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka