Negalime kaltinti žmonių, norinčių keliauti greitai ir komfortiškai. Tačiau kyla klausimas, kodėl aplinkai draugiški variantai negali būti šio pasirinkimo dalimi.
Neseniai atlikta „FlixBus“ apklausa Baltijos šalyse parodė, kad tvarumas yra vienas iš mažiausiai vertinamų aspektų renkantis keliavimo būdą. Apklausos duomenimis, tik 8 proc. Lietuvos gyventojų tvarumą vertina kaip itin svarbų, o didžioji dauguma – 45 proc. – kaip šiek tiek svarbų. Toks požiūris į tvarumą kelia susirūpinimą.
Vis dėlto negalime tikėtis, kad žmonės rinksis aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą, jei jie nesuvokia jo svarbos ar jei šis jiems atrodo nepatogus. Galbūt naiviai tikėjomės, kad jaunoji karta teikia pirmenybę aplinkai. Mūsų apklausos rezultatai parodė, kad, deja, jų požiūris iš esmės nesiskiria nuo vyresnių kartų. Tai atspindi platesnę tendenciją visoje Europoje: tvarumo žinutės neveikia, jei jos neatitinka žmonių asmeninių vertybių.
Pernelyg dažnai žmonės mano, kad rinktis tvarumą reiškia kažko atsisakyti – greitesnio kelionės laiko, komforto ar patogesnio planavimo. Tačiau nebūtinai turi būti taip. Keliavimas autobusu gali būti nebrangus, patogus ir draugiškas aplinkai vienu metu. Pavyzdžiui, autobusas išmeta į aplinką iki 80 proc. mažiau CO₂ vienam keleiviui nei lėktuvas. Pasaulyje, kuriame svarbi kiekviena šiltnamio efektą sukeliančių dujų tona, tai labai svarbus faktas. Vis dėlto, apklausa parodė, kad 41 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų niekada nejaučia kaltės jausmo skrisdami lėktuvu.
Dažnai laikomasi klaidingos nuomonės, kad greitis ir tvarumas yra priešingybės, tačiau tolimojo susisiekimo autobusai iš tiesų gali konkuruoti su kelionėmis lėktuvu pagal bendrą kelionės trukmę, ypač jei atsižvelgiama į persėdimus oro uoste, saugumo patikras ir persėdimus miestuose. Aplinkai draugiškos kelionės netaps populiarios, jei žmonės nesupras, su kuo jos iš tikrųjų konkuruoja.
Tačiau dar didesnė kliūtis yra dešimtmečius trukęs planavimas ir politika, suformavę visuomenę, kurioje automobilis laikomas patogumo sinonimu ir dažnai vieninteliu pasirinkimu. Norint tai pakeisti, reikia pakeisti politiką: ne skatinti priklausomybę nuo automobilio, bet sudaryti sąlygas, kad žmonės iš tiesų galėtų rinktis – autobusą, dviratį, traukinį ar ėjimą pėsčiomis. Tam reikia efektyvesnės infrastruktūros ir geresnio susisekimo. Kad ir koks aplinkai draugiškas būtų viešasis transportas, jei jis nebus patogus, žmonės juo nesinaudos.
Šiandieninė teisinė aplinka taip pat riboja pasirinkimo galimybes. „FlixBus“ negali vykdyti vietinių maršrutų tarp miestų vienos šalies viduje – įmonė neturi vadinamųjų kabotažo teisių. Tai reiškia, kad negalime pasiūlyti reguliarių autobusų reisų, pavyzdžiui, tarp Kauno ir Klaipėdos ar tarp Rygos ir Tartu. Dėl to ne tik trūksta vietinių jungčių, bet ir sumažėja gyventojų galimybės rinktis tvaresnes keliavimo alternatyvas. Jei būtų sudarytos sąlygos tarptautiniams vežėjams veikti ir šalies viduje, galėtume padidinti konkurenciją, išplėsti tinklą ir taip paskatinti platesnį žaliųjų kelionių prieinamumą.
„FlixBus“ įmonės veikloje stengiamės užtikrinti, kad tvarumas ir patogumas eitų koja kojon. Mūsų tikslas – iki 2040 m. Europoje pasiekti anglies dioksido neutralumą. Tai ne šūkis – tai strategija. Išbandome visus įmanomus rinkoje esančius alternatyvius degalų variantus. Tiriame elektrinius autobusus ir kuriame vandenilinių autobusų prototipą, biodujomis varomas transporto priemones ir sintetinius degalus – viską, kas gali priartinti mus prie tvaresnių kelionių. Tačiau, nepaisant šių pastangų, vis dar nepasiekėme etapo, kuriame šias technologijas būtų galima plačiai naudoti tolimojo susisiekimo maršrutuose. Trūksta tinkamos infrastruktūros, technologijų, be to, perėjimui prie naujų sprendimų reikia ir vyriausybės paramos, ypač kai reikia finansuoti modernių autobusų įsigijimą.
Baltijos šalyse vis dar važinėjame dyzeliniais autobusais, nes nėra įrengtos reikiamos įkrovimo ir pagalbinės infrastruktūros. Tačiau to galima išvengti – tai politinio pasirinkimo reikalas. Jei šalys sukurs infrastruktūrą, technologijos prisitaikys.
Tikrų pokyčių nepadarys viena įmonė ar vienas sprendimas – tam reikia bendrų privataus sektoriaus, vyriausybių ir visos visuomenės pastangų. Tik tada tvarus judumas gali tapti realia ir prieinama alternatyva. Transporto ateitis neturėtų versti rinktis tarp patogumo ir atsakomybės – o kaip tik sujungti šiuos dalykus.
„FlixBus“ vadovas Baltijos šalyse Michalas Lemanas
Linos Jakubauskienės nuotrauka
