Veiklos efektyvumas ir taršos mažinimas: transporto parkuose sprendimų yra jau dabar

lapkričio 24 05:12 2021 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Veiklos efektyvumas – vienas svarbiausių verslo rodiklių, aplink kurį kasdien kryžiuojamos milijonų viso pasaulio vadybos specialistų ietys. Norėdamos rasti geriausius sprendimus, įmonės medžioja šviesiausius protus, diegia naujausias kompiuterines programas, tačiau kartais kelias į optimizaciją būna grįstas gana paprastais veiksmais.

Pasak „Iveco“ prekių ženklo vadovo Baltijos šalyse Ernesto Jakubonio, šis principas sėkmingai taikomas ir transporto sektoriuje. Automobilių parkų savininkams įdėmiau peržvelgus verslo organizavimo procesus, galima ne tik sutaupyti pinigų, bet ir mažinti poveikį aplinkai – net ir vis dar nenurašant dyzelinu varomų automobilių.

„Yra daugybė žemiškų sprendimų,  net ir išsaugant tuos pačius kokybiškus šiuolaikinius dyzelinius automobilius. Tiesiog reikia optimizuoti jų naudojimą. Pavyzdžiui, 3,5 tonos komercinį automobilį pakeitus į 5 ar 7 tonų to paties  segmento modelį, vieno kilogramo krovinio pervežimo kainą galima nurėžti beveik trečdaliu, o CO2 išlakas – kone perpus“, – skaičiuoja E. Jakubonis.

Kad optimalus transporto priemonių ar net transporto rūšių modeliavimas gali pasitarnauti sprendžiant taršos klausimus, pastebi ir logistikos bei transporto paslaugų įmonės „AD Rem Transport“ vadovas Antanas Šimelis. Specialisto teigimu, šioje srityje netrūksta apribojimų, tačiau dar yra ir neišnaudotų galimybių.

„Transporto įmonės galėtų naudoti ir naudoja standartizuotus sprendimus, leidžiančius optimizuoti distribuciją, jei tai tik įmanoma ir jei tai priklauso nuo vidinių veiksnių. Tam pasitelkiamos informacinės technologijos ir skaitmeninimo galimybės, laiko ir žmogiškųjų išteklių planavimas bei valdymas. Visa tai leidžia sukurti įvairesnį parką, optimizuoti ridą, kita vertus, dažnai riboja lankstumą ir galimybes patenkinti klientų poreikius“, – svarsto A. Šimelis.

Pokyčiams palankus metas

Kalbėdamas apie savo pasiūlytą pavyzdį, E. Jakubonis atkreipia dėmesį, kad daugybei įmonių artėja transporto parko pokyčiams palankus metas.

3,5 tonos segmento komerciniai automobiliai šiuo metu yra populiariausi dėl patrauklesnės kainos ir santykinai nedidelių jiems taikomų reikalavimų. Dirbantiems šiais furgonais pakanka turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tad darbdaviams paprasčiau rasti įvairių prekių išvežiotojų, taip pat šiuose automobiliuose nebūtini tachografai, todėl iš esmės nėra kontroliuojamas nei darbo laikas, nei važiavimo greitis.

Vis dėlto ši situacija netrukus keisis. Dėl Europos Sąjungos valstybėse įsigaliosiančio vadinamojo Mobilumo paketo naujus išmaniuosius tachografus teks įrengti visuose komerciniuose automobiliuose, o nuo 2026-ųjų – ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse nuo 2,5 iki 3,5 tonos, nes jų vairuotojams bus taikomas darbo bei poilsio reglamentas.

„Tai reiškia, kad net ir mažesnių automobilių savininkams prireiks papildomų investicijų jų jau turimame transporte, o nauji automobiliai dar iš gamyklų išvažiuos su išmaniaisiais tachografais. B kategorija praras didelę dalį savo dabar traktuojamų privalumų, bet tam galima pasirengti iš anksto“, – paaiškina E. Jakubonis.

Skaičiavimai rodo, jog 5 ar 7 tonų automobilis gali pakeisti dvi o gal net ir tris  3,5 tonos segmento mašinas. Tokiu būdu galima atlikti tas pačias logistikos užduotis – pervežti tokį patį svorį, aptarnauti tiek pat klientų – ir smarkiai nurėžti eksploatacines sąnaudas. Specialisto tvirtinimu, optimizavus šiuo sprendimu paremtus procesus, per penkerius metus du automobilius pakeitus vienu didesniu bendrą nuosavybės kainą (angl. „Total cost of ownership“, arba TCO) galima sumažinti apie 50 tūkst. eurų.

„Ir tai mokant didesnį atlyginimą vairuotojams, šiek tiek brangiau įsigyjant automobilius, apmokant darbuotojų C kategorijos vairuotojo pažymėjimo įgijimo kaštus ir gerokai apkarpant CO2 emisiją“, – pirštus lenkia E. Jakubonis.

Rinkos specialisto manymu, šie pokyčiai turės poveikį ir antrinei lengvojo komercinio transporto rinkai, kurioje ūgtelės didesnių furgonų paklausa, todėl jų savininkams taps lengviau realizuoti turimus automobilius.

Logistika – svarbi tvarumo aspekto dedamoji

A. Šimelio teigimu, reikia nepamiršti, kad gyvename vartojimo amžiuje, o verslas nuožmiai konkuruoja ir logistika yra labai svarbi bet kurios veiklos dedamoji – nuo žaliavų iki vartotojo. O pastarąjį dešimtmetį atvirkščiai – nuo vartotojo iki perdirbimo.

„Laisvosios rinkos ekonomikos inercija ir tvarumo iššūkiai bei ambicingi emisijos mažinimo planai, manau, yra dar nesutampantys vektoriai, bet tendencijos ir spaudimas verslui verčia galvoti, kaip prisitaikyti prie naujos realybės“, – sako logistikos profesionalas.

Bendros degalų sąnaudos, priežiūros, galimų remonto darbų, padangų, taip pat kelių mokesčių išlaidos – visi šie rodikliai, lyginant du 3,5 tonų segmento automobilius ir vieną 5 ar 7 tonų furgoną, krypsta pastarojo naudai.

Žinoma, didesnius automobilius reikia mokėti geriau išnaudoti, kad nevažinėtų pustuščiai, tačiau tai tėra tik įpročių pakeitimai, kuriuos sudėlioja logistikos profesionalai. Skaičiuojant penkerių metų perspektyvą, transporto bendros nuosavybės kainos pokyčiai daugiau nei iškalbingi.

„Galima dirbti dviem pamainomis, optimaliai išdėlioti logistikos maršrutus – būdų efektyviai išnaudoti tokį pokytį yra, tereikia įdėmiai peržiūrėti dabartinius procesus. Tokie reiškiniai  neišvengiami ne tik dėl efektyvumo, bet ir dėl to, kad versle visi dalyviai aktyviai siekia optimizuoti savo CO2 naudojimą tiekėjų ar paslaugų teikėjų grandinėje. Todėl transporto paslaugas teikiantys parkai neturi kitos išeities, kaip ieškoti veiksmingų būdų mažinti jau dabar naudojamo transporto emisiją“, – pažymi E. Jakubonis.