Rugsėjo 26 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko įvadinis renginys, skirtas Žaliojo miesto veiksmų plano pristatymui ir konsultacijoms su miesto suinteresuotomis šalimis.
Renginyje dalyvavo miesto administracijos vadovai, savivaldybės įmonių atstovai, verslo, nevyriausybinių organizacijų, universitetų, bendruomenių ir ekspertų atstovai. Jie aptarė, kaip Vilnius galėtų efektyviai įgyvendinti tikslą tapti klimatui neutraliu iki 2030 metų, glaudžiai bendradarbiaudamas su visomis suinteresuotomis šalimis. Tai svarbus žingsnis Vilniui, kuris siekia klimato neutralumo ir ruošiasi tapti Europos žaliosios sostinės 2025 metų titulą laimėjusiu miestu.
Renginį atidarė Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis, pabrėždamas, kad Vilnius tęsia klimato neutralumo kelią, pradėtą prisijungus prie Europos Komisijos Merų pakto ir Žaliojo miesto susitarimo iniciatyvų. „Kuriame žaliausią miestą – tai Vilniaus šūkis, kuris su jūsų pagalba taps realybe. Be jūsų įsitraukimo ir bendradarbiavimo šio ambicingo tikslo nepasieksime. Šiandien pristatome planą, kuris taps pagrindu miestui transformuotis į klimatui neutralų, draugišką aplinkai ir gyventojams,“ – sakė vicemeras.
Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo svarba
Aušrinė Vitkutė, Vilniaus klimatui neutralaus miesto misijos koordinatorė, akcentavo, kad miesto pastangos švelninti klimato kaitą privalo apimti visus – miestiečius, verslus ir organizacijas. „Reikia visų įsitraukimo. Be gyventojų, verslų ir organizacijų indėlio siekti klimato neutralumo neįmanoma,“ – sakė ji, kviesdama aktyviai dalyvauti veiksmų plano rengime ir įgyvendinime. Ji pabrėžė, kad šis abipusis dialogas yra esminis bendram tikslui pasiekti. „Klimato neutralumas yra didelis iššūkis, tačiau jis nėra neįmanomas, jei visi kartu prisidėsime prie šių veiksmų įgyvendinimo,“ – teigė A. Vitkutė.
Naudos suinteresuotosioms šalims
Dalyvavimas Žaliųjų miestų programoje ir Europos Komisijos misijoje „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ suteikia reikšmingų naudų miestui, valstybei ir visuomenei. Tai prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir tvaraus miesto vystymo. Dalyvavimas šiose iniciatyvose atveria galimybes plėtoti naujus projektus, kurti platesnius bendradarbiavimo tinklus ir lengviau gauti finansavimą, skatinant ilgalaikį aplinkos gerėjimą ir augimą bei CO2 išmetimų mažinimą.
Renginio akcentai
Pagrindinis renginio tikslas buvo pristatyti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planą, kuris apima transporto, energetikos, žemės naudojimo ir socialinius aspektus. Akcentuotos jau įgyvendinamos iniciatyvos, tokios kaip miesto perėjimas prie netaršaus viešojo transporto bei dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra. Taip pat buvo minima pažanga energetikos sektoriuje – Vilnius planuoja iki 2030 metų visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo centralizuoto šildymo sistemoje. Savivaldybės įmonės jau aktyviai naudoja saulės energiją, o netaršios transporto priemonės tampa viešojo transporto ateitimi.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analitikė Monika Vecerskaitė pristatė Žaliųjų miestų programą, pabrėždama šios iniciatyvos svarbą Vilniaus miesto transformacijai siekiant tapti klimatui neutraliu miestu. M. Vecerskaitė pabrėžė, kad suinteresuotųjų šalių įtraukimas yra esminė projekto dalis, nes tai prisideda prie efektyvaus ir skaidraus planų įgyvendinimo. Ji taip pat pažymėjo, kad Žaliųjų miestų veiksmų planas ne tik padės kovoti su klimato kaita, bet ir prisidės prie tvaresnių bei atsparesnių gyvenimo sąlygų kūrimo Vilniaus gyventojams.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės tvarumo vadovas Anton Nikitin aptarė pagrindinius Žaliojo miesto veiksmų plano tikslus ir esmines įžvalgas iš miesto būklės vertinimo ataskaitos. „Klimato neutralumas ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir kurs dar patogesnį ir atviresnį Vilnių – žaliausią Europos sostinę – užtikrinant sveiką ir laimingą gyvenimą visiems,“ – pabrėžė A. Nikitin.
Diskusijos ir ateities planai
Renginio dalyviai aktyviai dalyvavo interaktyviose diskusijose, kuriose aptarė klimato neutralumo iššūkius bei galimus sprendimus. Jie ieškojo bendrų sąlyčio taškų, kaip jų organizacijos galėtų prisidėti prie žaliosios miesto vizijos įgyvendinimo. Renginio metu taip pat vyko interaktyvus žaidimas „Žaliojo miesto Bingo“, kuriame dalyviai kūrybiškai mąstė apie jos įgyvendinimą.
Diskusijų metu išryškėjo pagrindinės Vilniaus klimato neutralumo iki 2030 m. siekio temos: socialinio teisingumo ir bendruomenių įsitraukimo svarba, viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros gerinimas bei perėjimas nuo automobilių prie tvaresnių judumo alternatyvų, žaliųjų erdvių kūrimas ir išsaugojimas, žiedinės ekonomikos skatinimas atliekų tvarkyme, energetikos ir statybų tvarumas. Dalyviai akcentavo būtinybę skatinti miestiečius aktyviai prisidėti prie iniciatyvų, taip pat svarstė bendradarbiavimo tarp savivaldybės, verslo ir piliečių galimybes, siekiant efektyviai įgyvendinti tvarius sprendimus mieste.
Tolesni žingsniai
Renginio pabaigoje klimatologas ir renginio vedėjas Silvestras Dikčius pakvietė į antrąją konsultaciją, kuri vyks spalio 17 dieną. Šiame susitikime bus išsamiau aptarti konkretūs veiksmai, skirti Vilniaus miesto neutralumui klimato atžvilgiu pasiekti.
„Nėra nustatytų taisyklių, kaip pasiekti klimato neutralumą ir gerinti gyvenimo kokybę – jas kuriame mes patys: miesto gyventojai, verslai, universitetai ir savivalda,“ – pabrėžė renginio organizatoriai, skatindami bendruomeniškumą ir bendradarbiavimą kuriant tvarią Vilniaus miesto ateitį.
Pranešimas spaudai
Linos Jakubauskienės nuotrauka
