Autobusas AMO-4 sukurtas 1932-aisiais ant sunkvežimio AMO-3 važiuoklės. Beje, sunkvežimio važiuoklė modernizuota ir pailginta nuo 3,81 iki 4,42 metro. Šią važiuoklę imta naudoti autobusams bei ugniagesių automobiliams gaminti.
Vėliau ant tos pačios važiuoklės sukurti ir ZiS-5 bei ZiS-11, ant kurių važiuoklės buvo montuojami autobusai bei ugniagesių automobiliai, taip pat keletas sunkvežimių modelių.
Gaminta keletas AMO-4 autobuso variantų. Kadangi Sovietų sąjungoje būta keletas skirtingo klimato zonų, autobusai būdavo „adaptuojami“ važinėti skirtingomis klimato sąlygomis. Tokiu būdu buvo gaminami įprasti AMO-4 (22 vietų) ir „kurortiniai“ (20 vietų). Pastarieji, beje, buvo bestogiai.
Gaminta ir daugiau AMO-4 variantų su skirtingais kėbulais: su šonuose sumontuotais vadinamaisiais „šviesos liukais“ – mažyčiais langais virš pagrindinių langų. Tokie langeliai buvo plačiai papilitę sovietiniuose autobusuose. Vėlesniuose modeliuose langai buvo paplatinti, salonas – erdvesnis.
Būta ir „kvadratinių“, ir aptakesnių formų AMO-4 modelių.
Techninės AMO-4 savybės: maksimalus greitis – 60 km/val; variklis – 4,88 l, šešių cilindrų karbiuratorinis, galingumas – 60 AG.
eBus.lt
Nuotraukos – iš archyvų
Komentaras:*
Nickname*
E-mail*
Website
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.
