Spalio 6-ąją į asociacijos „Linava“ organizuotą konferenciją „Viešojo transporto aktualijos ir iššūkiai“ kviesti ne tik keleivių vežėjai bei keleivinio transporto specialistai, bet ir šalies politikai. Deja, galimybė iš arčiau susipažinti su keleivinio transporto problemomis bei perspektyvomis pastarųjų pernelyg nesudomino – nesulaukta nė vieno miesto mero, renginyje dalyvavo vos vienas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys – Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Liutauras Stoškus.

Situacija – sudėtinga

Seniausias Europoje keleivinio transporto priemonių parkas. Daugiamilijoniniai savivaldybių įsiskolinimai vežėjams. Iki šiol nepriimta viešojo transporto strategija. Tokiomis sąlygomis priverstos išgyventi daugelis šalies keleivinio transporto įmonių.

„Šių metų liepos 1-ąją savivaldybės vežėjams buvo skolingos 46 milijonus eurų. Didžioji dalis viešojo transporto įmonių dirba nuostolingai, savivaldybės, užsakančios viešojo transporto paslaugas, už jas neatsiskaito. Situacija – absurdiška, tačiau taip keleivinio transporto įmonės priverstos egzistuoti jau ne vieną dešimtmetį“, – sakė asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Jo teigimu, permainos šioje srityje – būtinos. Tačiau jos neįmanomos be politikų sprendimų. Deja, viešasis transportas – tai sritis, kuri politikų pernelyg nedomina. Jie viešuoju transportu naudojasi retai arba visai nesinaudoja.

Nenuostabu, jog dabartinę Lietuvos viešojo transporto sistemą sunku suprasti net artimiausiems kaimynams. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje keleivinio transporto įmonėms sumokamos visos priklausančios dotacijos ar kompensacijos, kaimyninės šalies vežėjai išgali atnaujinti transporto priemonių parkus naujais autobusais, troleibusais ar tramvajais.

Neskatinama naudotis viešuoju transportu

Civilizuotų šalių miestų vadovai seniai suprato, jog eismo, spūsčių problemų miestuose nepavyks išvengti vien tik tiesiant ar platinant gatves, statant viadukus ar apvažiavimus. Visa tai gali išspręsti tik puikiai veikianti viešojo transporto sistema.

„Daugelyje šalių viešasis transportas skatinamas, siekiama, kad kuo daugiau gyventojų persėstų iš nuosavų automobilių į autobusus, troleibusus ar tramvajus. Apie šalies gerovę galima spręsti pagal viešojo transporto sistemos išvystymą. Lietuvoje viešasis transportas atsilikęs net nuo kaimyninių šalių. Nenuostabu, jog žmonės mieliau renkasi nuosavus automobilius. Tačiau gerai veikiantis viešasis transportas galėtų išspręsti daugybę ekologinių, ekonominių bei eismo problemų“, –  sako asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius.

Jo teigimu, nėra normalu, kad su vežėjais neatsiskaitoma nei už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, nei už visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą.

„Jei už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą būtų kompensuojama ne iš savivaldybių, o iš valstybės biudžeto, situacija galėtų pasikeisti. Seimas priima sprendimus dėl įvairių lengvatų keleiviams, todėl turėtų būti numatomos ir tikslinės lėšos kompensacijoms“, – sakė R. Martinavičius.

Pasak jo, itin sudėtinga situacija vežant keleivius priemiesčių maršrutais. Į kai kurias atokesnes vietoves autobusai užsuka vos kartą ar du per savaitę. Koją keleivių vežėjams kiša geltonieji autobusiukai, dubliuojantys viešojo transporto maršrutus bei mažinantys ir taip menkas vežėjų pajamas.

„Būtina priimti sprendimus dėl geltonųjų autobusiukų. Rajonų savivaldybėms, kurių biudžetai – nuolat kiauri, sunku išlaikyti ir savo viešojo transporto įmones, ir mokyklinius autobusus. Akivaizdu, kad jie nepajėgūs pavėžėti į mokyklas visų mokinių, dažnai iš paskos geltonajam autobusui darda dar ir pustuštis autobusas. Už visa tai turi sumokėti rajonų savivaldybės. Ar tikrai esame tokie turtingi, kad galime sau leisti šitaip švaistyti valstybės pinigus?“,  – retoriškai klausė R. Martinavičius.

Jam pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė. Jos teigimu, geltonieji autobusiukai – nemenka našta savivaldybėms. Kaip vieną iš problemos sprendimų būdų V. Ablingienė mato autobusiukų perdavimą vežėjams.

„Patirtis rodo, jog rajonuose, kur geltonieji autobusiukai perduoti vežėjams, tvarkomasi gerai. Ten garantuojama geresnė transporto priemonių techninė priežiūra, yra kam pakeisti susirgusius vairuotojus ar sugedusius autobusiukus. Tačiau tokį sprendimą turi priimti savivaldybių tarybos“, – kalbėjo V. Ablingienė.

Dotuojamas visur

Viešasis transportas dotuojamas visame civilizuotame pasaulyje. „Europoje viešojo transporto bilietai brangsta – pastaruoju metu daugelyje miestų pabrango net keletą kartų. Nors pajamų už parduotus bilietus surenkama daugiau, įprasta, jog savivaldybių skiriamų subsidijų dalis vis dar tebėra didesnė. Vežėjai negali dirbti nuostolingai, tai – aksioma. Savivaldybės, užsakančios vežimo paslaugą, privalo vykdyti savo įsipareigojimus įmonėms – nesvarbu, ar tos įmonės privačios, ar priklauso municipalitetams“, – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Andrius Jaržemskis.

Jo teigimu, jei nebus tinkamai išplėtotos viešojo transporto infrastruktūros, žmonės rinksis nuosavus automobilius, tokiu būdu dar labiau blogindami eismo situaciją miestuose.

„Šiuo metu keleivinio transporto įmonių vadovai tapę savotiškais įkaitais – jiems savivaldybės nurodo vežti keleivius, tačiau neskiria tam pakankamai lėšų. Tokioje situacijoje atsidūrusius vadovus galima tik užjausti”, – kalbėjo A. Jaržemskis.

Apie tai, kad daugiau dėmesio būtina skirti keleivių poreikiams, kalbėjo ir VšĮ „Transporto ekonomikos ir technologijų sprendimai“ vadovas Martynas Starevičius, analizavęs susisiekimo gerinimo galimybes Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.

Jo teigimu, didžioji dalis miestuose važinėjančių automobilių veža po vieną ar du žmones. „Esant tokiai situacijai, miestų neišgelbės jokia infrastruktūra. Būtina siųsti žinią visuomenei – reikia naudotis arba viešuoju transportu, arba savo automobiliais efektyviau”, – sakė M. Starevičius.

Tačiau, pasak jo, norint, kad žmonės rinktųsi viešąjį transportą, jo sistema turi būti patraukli. „Būtina per metus atnaujinti bent septynis procentus transporto priemonių parko, kad jo amžius jaunėtų. Deja, Lietuvoje kol kas dažniausiai perkami tik pavažinėti autobusai”, – kalbėjo M. Starevičius.

Viešasis transportas turi būti integruotas

Kad viešojo transporto sistema neturėtų apsiriboti vieno miesto ar rajono administracijos ribomis, o gyventojų judumo poreikiai būtų planuojami bendrai su regionais, teigė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l. e. p. direktorė Modesta Gusarovienė. Pasak jos, per pastaruosius penkiolika metų nuosavų automobilių Lietuvoje padaugėjo tris kartus. Šiuo metu tūkstančiui gyventojų tenka 630 automobilių.

„Tokią situaciją skatina dabartinė politika. Jei miestą planuosime automobiliams, jis ir bus skirtas automobiliams. Jei planuosime žmonėms – jis ir bus skirtas žmonėms. Deja, sprendžiant viešojo transporto problemas, trūksta politikos tęstinumo“, – kalba M. Gusarovienė.

Jos teigimu, miesto valdžia turėtų žinoti, kokie keleivių srautai mieste, kokie miestiečių keliavimo įpročiai bei apskaičiuoti, kokias paslaugas galima teikti už turimus pinigus. „Būtina nustatyti darnaus judumo kryptis ir jas įgyvendinti. Nė viename Europos mieste viešasis transportas nėra organizuojamas apsiribojant administracinėmis ribomis. Jis planuojamas pagal gyventojų judumo poreikius“, – kalbėjo M. Gusarovienė.

Pasak jos, visos viešojo transporto rūšys, vežėjai mieste bei regione turėtų dirbti vieningoje sistemoje, jų maršrutai privalo būti koordinuojami, transporto priemonėse galioti tie patys vieningi bilietai. Keleiviui neturėtų rūpėti, kokio vežėjo transporto priemone jis važiuoja.

„Atliekant miestiečių apklausas sostinėje aiškėja, jog daugeliui žmonių transportas – svarbiausia problema, kurią reikia spręsti. Miesto vadovai turėtų suprasti, jog tai – prioritetinė kryptis ir skirti šiai sričiai tinkamą finansavimą“, – sakė M. Gusarovienė.

Apie tai, kad geresnė paslaugos kokybė gali padidinti viešojo transporto keleivių skaičių, remdamasis moksliniais tyrimais, kalbėjo Šiaulių įmonės „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas.

„Kaip rodo užsienio šalių patirtis, bilieto kaina nėra svarbiausias veiksnys, į viešąjį transportą pritraukiant daugiau keleivių. Tik trumpesnė bei patogesnė kelionė lemia, kad daugiau gyventojų iš nuosavų automobilių persės į autobusus ar troleibusus“, – kalbėjo T. Bielinskas.

Norint tinkamai planuoti viešojo transporto maršrutus, būtina žinoti, kiek keleivių jais važiuoja. Tik tada maršrutus galima tinkamai suplanuoti. Apie tai, kad daugiau dėmesio derėtų skirti kontrolei, kalbėjo bendrovės „Du trys“ direktorius Darius Pakusas. Jis pristatė vežėjams Kauno mikroautobusuose įdiegtą kontrolės sistemą, atliekamą nuotoliniu būdu.

„Mikroautobusuose sumontuotos kameros suskaičiuoja keleivius 98 proc. tikslumu. Analizė vykdoma nuolat, kabinete prie kompiuterio dirbantis kontrolierius gauna vaizdo įrašus ir gali juos išanalizuoti per keletą minučių. Tokia įranga svarbi ir keleivių saugumui, nes vaizdas mikroautobusuose nuolat stebimas“, – kalbėjo D. Pakusas.

Nauji autobusai – tik iš ES lėšų

Pastaruoju metu šalies autobusų parkai naujų transporto priemonių įsigyja beveik vien tik iš ES lėšų. Netrukus per Regionų plėtros tarybas bus paskirstytos 2014-2020-ųjų finansavimo laikotarpio ES lėšos keleivinio transporto parkams atnaujinti. Šįkart lėšų žadama skirti ne tik didiesiems miestams, bet ir regionų vežėjams. Apie tai, kaip parama bus paskirstyta, kalbėjo susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas.

„Numatoma, kad įmonės galės pirkti ne tik elektrinius, bet ir suspaustomis bei suskystintomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus. Siekiame, kad mažiesiems parkams būtų galima įsigyti ir mažiau nei 25 sėdimas vietas turinčių transporto priemonių“, – kalbėjo A. Žvaliauskas.

Pasak jo, tobulinant viešojo transporto sistemą, labai svarbus yra savivaldybių vadovų požiūris. Ten, kur jis teigiamas, autobusų parkai dirba sėkmingai. „Reiškia, šis verslas nėra beviltiškas. Jei savivaldybės nori turėti savo viešojo transporto įmonę, turi keisti požiūrį į jį. Kol kas daugelio autobusų parkų perspektyvos tebėra miglotos. Keletas naujų autobusų, nupirktų už ES lėšas, visų problemų išspręsti nepadės“, – kalbėjo A. Žvaliauskas.

Prie viešojo transporto sistemos tobulinimo turėtų prisidėti ir Darnaus judumo planai, kuriuos parengti suteikta teisė didiesiems Lietuvos miestams bei kurortams.

„Tik žinant, kokia kryptimi plėtosis miestai, galima sukurti tinkamą darnaus judumo miestuose politiką. Labai svarbu, kad būtų mažinamas automobilizacijos lygis, daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui, dviratininkams, pėstiesiems“, – sakė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas.

Jo teigimu, skirstant europinę paramą, atsižvelgta į keleivių vežėjų pageidavimus atnaujinti ne tik didžiųjų, bet ir mažesniųjų miestų keleivinio transporto priemonių parkus. „Tačiau vežėjai turėtų žinoti: pinigai bus skiriami tik ekologiškoms transporto priemonėms pirkti. Derėtų pamiršti apie autobusų dyzeliniais varikliais įsigijimą“, – teigė G. Jakubauskas.

Apibendrindamas konferencijos rezultatus, asociacijos „Linava” Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis pažadėjo parengti dokumentą, skirtą valdžios, savivaldybių atstovams bei vežėjams, kur bus pateikti siūlymai, kaip gerinti situaciją keleivinio transporto srityje.

Pabaigoje naujas technologijias bei naujus ekologiškus autobusus susirinkusiems vežėjams pristatė  „Volvo“, „Solaris“ bei „Isuzu“ autobusų gamintojai.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos