Šiemet „SetraShow“ lankytojų iš Lietuvos gausa nepasižymėjo, mat daug kas lankėsi parodoje IAA Hanoveryje ir ten matė „Setros“ pristatomas naujoves. Tie, kurie apsilankė renginyje, liko patenkinti.
Renginys buvo puikiai organizuotas, tad lankytojams nuobodžiauti neteko. Turėjome progos gyvai išbandyti išmanųjį tempomatą PPC (Predictive Powertrain Control), trečios kartos avarinio stabdymo sistemą ABA3 (Active Brake Assist), autoparko sekimo sistemą „FleetBoard“, autoelektronikos lyderio „Bosch“ pristatomas naujoves ir kt.
PPS sistemos aktyvi greičio kontrolė sujungta su GPS įranga. Įvertindama topografines sąlygas kelio priekyje, ši sistema nustatytam greičiui leidžia sumažėti įkalnėse bei atitinkamai pagreitėti prieš įkalnes, t.y. neišlaiko nustatyto greičio aklai. Smarkiau paspaudus akceleratorių įkalnėse ir pristabdant nuokalnėse, kaip įprasta autobusuose su tradiciniu tempomatu, greitis svyruoja vairuotojo nustatytose ribose, pvz.: -8km/h / +10km/h. Be to sistema optimaliai parinkinėja pavaras, esant reikalui „peršokdama“ net per dvi. Rezultatas – ženkliai mažesnės kuro sąnaudos.
Truputį baugu buvo išbandyti avarinio stabdymo sistemą ABA3. Nejau teks įsibėgėjus važiuoti į pastato sieną ar kitą stovintį autobusą, kad įsitikintume, kaip ABA3 mus „išgelbėja” nuo susidūrimo? Pasirodo viskas paprasčiau: autobuso kelyje buvo padėtos dirbtinės kliūtys – vatos prikimšti apie 0,5 m aukščio blokai. Vairuotojas griežtai visus paragino užsisegti saugos diržus ir trimis bandymais vis didesniu greičiu autobusu atsitrenkė į minėtą kliūtį. Teko patirti tikrai staigų stabdymą, net įsikimbant į priekyje esančią sėdynę, tačiau autobusas sklandžiai sustodavo iki kliūties likus saugiam atstumui – daugiau nei dešimčiai metrų. Trečiuoju mėginimu autobuso greitis siekė 60 km/h, tad pojūtis buvo įspūdingas. Beje, prieš suveikdama sistema dažnu ir garsiu pypsėjimu palieka galimybę vairuotojui pačiam imtis veiksmų. Tik jam nesureagavus aktyvuoja stabdžius automatiškai.
Įdomu buvo sužinoti apie „FleetBoard“ autoparko valdymo sistemą, kuri suteikia nemažai galimybių operatoriui. Neišėjęs iš savo kabineto, jis gali matyti, kur yra jo transporto priemonės, kokiu greičiu važiuoja, kas vairuoja, taip pat nuskaityti tachografo duomenis ir atlikti daug kitų funkcijų. Svarbiausia yra tai, kad programinius gedimus tokiam autobusui serviso komanda gali pašalinti nuotoliniu būdu, nesvarbu, kur autobusas tuo metu yra.
Visi svečiai turėjo galimybę pasivažinėti 1959-aisiais pagamintu „Setra S10“. Šis autobusas važinėjo tarp renginio vietos ir naudotų autobusų pardavimo departamento, kur, beje, taip pat veikė senų autobusų muziejus. Jausmas važiuoti senąja transporto priemone – nuostabus: nepaisant garbingo amžiaus, jis važiavo stebėtinai „minkštai“, tyliai, šildymo sistema veikė be priekaištų. Joks 20-30 metų jaunesnis „Ikarus“ negalėtų konkuruoti su senąja setra. Malonu buvo žiūrėti ir į nuvažiuojančios transporto priemonės išmetimo vamzdį – iš jo nevirto juodų dūmų kamuoliai. Autobusui greitėjant, pasklisdavo tik lengvas baltas dūmelis.
Audrius Kvederas
Autoriaus nuotraukos
