Kovo 18-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija sukvietė vežėjus dar kartą pasitarti dėl sezoninių maršrutų nustatymo principų, taip pat – ir kitais aktualiais klausimais.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė situaciją dėl taip vadinamų sezoninių maršrutų terminų traktavimo: „Pastaruoju metu Lietuvos transporto saugos administracija prašė vežėjų patvirtinimo, kad sezoniniai maršrutai turėtų prasidėti birželio 1 d. ir baigtis rugpjūčio 31 d. Vis dėlto ne visiems keleiviams tas tinka, nes sodininkų ar vasaros atostogų sezonas prasideda ir baigiasi skirtingu laiku, be to reikia neužmiršti ir moksleivių ar studentų atostogų, o kelionės į pajūrį intensyviausios nuo Joninių iki Žolinių. Vežėjams nelogiška važiuoti tada, kai nėra keleivių arba nevažiuoti tada, kai jų yra daugiau“.
LKVA paprašė vežėjus pateikti savo siūlymus – kokių sezoninių maršrutų turi tolimaisiais maršrutais vežantys vežėjai. Remiantis apibendrinta informacija, vieni jų pritaikyti prie mokslo metų, kiti – prie sodininkystės ar žemės ūkio darbų, treti prie atostogų sezono ar panašiai.
Vežėjai diskutavo apie tai, kad nustatant sezoninių maršrutų pradžią ir pabaigą, būtina atsižvelgti į keleivių poreikius, važiuoti, kai yra keleivių, baigti – kai jų nelieka, kalbėjo, kad vežėjai dirba rinkos sąlygomis, jų veikla tarpmiestiniuose maršrutuose neremiama nei valstybės, nei savivaldybių, nesulaukiama ir paramos, todėl turėtų būti atsižvelgta ir į vežėjų interesus dirbti nenuostolingai, ypač pandemijos sąlygomis.
Keleivių vežėjai piktinosi, kad jų legalus verslas reguliuojamas ir kontroliuojamas iki smulkmenų, kai nelegalai ir toliau klesti laisvai. „Vasarą visi Palangos, Šventosios ar Vilniaus bei Kauno stulpai išklijuoti skelbimais, reklamuojančiais keliones. Tokie vežėjai važiuoja kada nori ir kur nori, jų keleiviai neapdrausti, vairuotojai nesilaiko darbo ir poilsio režimo reikalavimų. Kodėl reguliuojami ir „veržiami“ tik mes, dirbantys teisėtai ir besilaikantys visų reikalavimų? Mums reguliavimas nuolat griežtinamas. Kur valstybės politika, skatinanti mažinti reguliavimo naštą?“, – retoriškai klausė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Vežėjai nusprendė apibendrinti pasiūlymus ir kreiptis į LTSA dėl sezoninių maršrutų pradžios ir pabaigos datų.
Keleivių vežėjai taip pat aptarė fiskalinių kasos aparatų, kurie palengvintų įmonėms biurokratinę naštą, įsigijimo klausimą. Siūlyta įsigyti vienodus kasos aparatus visoms įmonėms, urmu, taip galbūt būtų pigiau ir patogiau jais naudotis.
Susirinkimo dalyviai kėlė klausimą ir dėl keleivių vežimo ribojimų karantino metu švelninimo, nes dabartiniai reikalavimai jau tampa beprasmiai. Nesuprantamas reikalavimas draudžiantis vežti stovinčius keleivius priemiestiniuose maršrutuose, o vieno metro atstumo laikymasis turėtų būti rekomendacinis. Įmonių vadovai aptarė problemas, su kuriomis susiduria, kai keleiviai negali įlipti į pustuštį autobusą, ką pasakyti žmogui, paliktam laukuose ar miškuose esančiose stotelėse, apie taikomas sankcijas keleiviams bei vežėjams bei kitas panašias problemas.
„Valdžios atstovai gali nustatyti ir dar didesnį atstumą tarp keleivių, kurio turėtų būti laikomasi, bet tegu kompensuoja vežėjams už prarastus keleivius. Veždami dvigubai mažiau žmonių, vežėjai gauna dvigubai mažiau pajamų, patiria didelių nuostolių. Jei tokie praradimai mums būtų kompensuojami, galėtume laikytis ir kelių metrų atstumo tarp keleivių. Manau, kad apsauginės kaukės keleiviams turėtų likti privalomos, dezinfekavimas – taip pat, bet reikalavimas dėl atstumo laikymosi panaikintas“, – pabrėžė Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė.
Jai pritarė ir kiti vežėjai. „Lėktuvuose žmonės sėdi vienas šalia kito, užimtos visos vietos. Kuo skiriasi autobuso salonas nuo lėktuvo?“, – retoriškai klausė bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas.
Pasitarimo dalyviai taip pat kalbėjo apie atvejus, kai vairuojant autobusą dėl staiga sutrikusios sveikatos vairuotojas praranda orientaciją ir įvyksta avarija. „Ar neturėtume reikalauti medikų, pasirašiusių pažymą, jog vairuotojas gali dirbti, nors jis turi rimtų sveikatos bėdų, atsakomybės? Dabar už viską vis tiek lieka atsakingas įmonės vadovas“, – kalbėjo įmonių vadovai.
Įmonių vadovai dalijosi patirtimi, kaip sprendžia panašias problemas. Jų teigimu, vairuotojai ateina po sunkių ligų, prastos būklės, bet su pasirašyta mediko pažyma, jog dirbti gali. Profesinės sąjungos tokius darbuotojus aktyviai palaiko, nors sunkiomis ligomis sergantys vairuotojai tampa ir itin skaudžių avarijų kaltininkais.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
