Šalies keleivinio transporto laukia neišvengiamos permainos. Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, jog jau 2029 metais visos šalyje eksploatuojamos transporto priemonės turės būti varomos alternatyviais degalais. Keleivių vežėjams teks iš esmės atnaujinti turimus viešojo transporto parkus, tad nenuostabu, jog jie domisi – kokia parama bus teikiama ekologiškoms transporto priemonėms įsigyti? Keletą klausimų uždavėme Susisiekimo ministerijai. Į juos atsakė Strateginio planavimo skyriaus atstovai.

Ekonomikos gaivinimo plane  susisiekimo sektoriui numatyta, jog žadama skirti lėšų 500 autobusų ar mikroautobusų, kurie būtų varomi elektra, biodegalais ar vandeniliu, įsigyti. Ar kalbama apie miesto, priemiesčio ar tolimojo susisiekimo autobusus?

Lėšas planuojama skirti miesto, priemiesčių ir tolimojo susisiekimo autobusams įsigyti.

Kokiu būdu transporto priemonės bus paskirstomos miestams, regionams, savivaldybėms?

Kol kas vyksta derybos dėl galimų finansuoti investicijų, finansavimo sąlygos ir būdai bus nustatyti šiek tiek vėliau.

Ar svarstoma galimybė skirti lėšų tolimojo susisiekimo autobusams pritaikytiems žmonėms su negalia?

Taip, planuojama skirti lėšų. Tolimojo susisiekimo autobusai, pritaikyti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, yra vienas prioritetų.

Ar bus teikiamas prioritetas jau turinčioms vienokią ar kitokią infrastruktūrą įmonėms ar savivaldybėms?

Kol kas prioritetai ir kriterijai nėra nustatyti ir patvirtinti.  Preliminariai planuojama, kad 500 mikroautobusų / autobusų įsigyti bus teikiama nustatyto dydžio fiksuota subsidija (M2 – 12 tūkst. Eur, M3 – iki 60 tūkst. Eur.), prioritetą teikiant nulinės emisijos transporto priemonėms, pritaikytoms asmenims su specialiais poreikiais, teikiančioms keleivių vežimo paslaugas šalies viduje (tiek miestuose, tiek tarp jų). Vėlesniais etapais subsidijai gauti bus parengtos finansavimo sąlygos, o teikėjų gautos paraiškos pagal nustatytus kriterijus, bus vertinamos.

Mažesnėms savivaldybėms, neturinčioms darnaus judumo mieste planų, žadama skirti lėšų 230 netaršių autobusų įsigyti. Kokiais kriterijais remiantis šie autobusai bus paskirstomi? Ar bus teikiamas prioritetas jau turinčioms vienokią ar kitokią infrastruktūrą įmonėms ar savivaldybėms?

Kol kas nėra nustatytų ir patvirtintų prioritetų ir kriterijų.  Šiuo metu svarstomi įvairūs variantai ir ieškoma geriausių sprendimų. Preliminariai planuojama, kad prioritetas bus teikiamas nulinės emisijos transporto priemonių įsigijimui. Paramai gauti bus nustatyti aprašai su konkrečiomis sąlygomis vėlesniais etapais. Paraiškos pagal kriterijus, kurie bus nustatyti vėliau, bus vertinamos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota apie 7,5 tūkst. keleivinio transporto priemonių, LKVA skaičiavimais, viešojo transporto įmonės eksploatuoja apie 2,8 tūkst., dalis jų – pasenę tiek techniškai, tiek morališkai.  Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad jau 2029-aisiais visos šalyje eksploatuojamos transporto priemonės turės būti varomos alternatyviais degalais, taigi lėšų netaršiems autobusams reikėtų maždaug 4 ar 5 kartus daugiau. Ar numatyta jų skirti pagal kitas programas? Jei taip – kokios tai programos? 500 ir 230 M2 ir M3 klasės autobusų planuojam atnaujinti iki 2026 m., todėl per dvejus metus iki 2029 m. reikės atnaujinti likusį viešojo transporto parką.

Planuojama skirti lėšas iš 2021-2027 m. programos lėšų miestams, turintiems patvirtintus darnaus judumo mieste planus, taip pat numatoma skirti dalį Klimato kaitos programos lėšų, kurias administruoja Aplinkos ministerija. Tačiau keleivių vežimo paslaugas teikiantys vežėjai turi ir patys ieškoti sprendimų, kaip pakeisti savo eksploatuojamas techniškai pasenusias transporto priemones. Šiuo metu iš šalyje registruotų M2 ir M3  transporto priemonių apie 300 yra varomi gamtinėmis dujomis, apie 430 varomi elektra.

Kalbant apie lėšų paskirstymą pabrėžiama, jog bus galima įsigyti netaršių autobusų. Ar sostinės bei Kauno įmonės galės už jas pirkti troleibusų, kurie šiuo metu yra ekologiškiausia Lietuvoje veikianti viešojo transporto rūšis?

Derybos su Europos Komisija dėl siūlomų finansuoti veiklų nėra baigtos, todėl galutinis sprendimas bus aiškus joms pasibaigus ir patvirtinus RRF planą.

Taip pat – ar įmonės galės įsigyti tik standartinio, t. y., 12 m ilgio ar vidutinės klasės viešojo transporto priemonių? Ar papildomų kompensacijų gali tikėtis didžiųjų miestų vežėjai, įsigyjantys 18 m ar ilgesnių transporto priemonių, kurioms po karantino poreikis sugrįš?

Pareiškėjai turės nurodyti pagrįstą poreikio pagrindimą, preliminariai M3 klasei apribojimų taikyti neplanuojama. Pagrindas vertinimui bus jų įsigijimo kaina ir reikalinga įkrovimo/papildymo infrastruktūra, tačiau finansavimo sąlygos ir reikalavimai transporto priemonėms bei infrastruktūrai bus nustatyti vėlesniame planavimo etape.

Ar parama įsigyjant netaršias keleivines transporto priemones bus teikiama tik vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo ar ir tolimojo susisiekimo vežėjams? Tik savivaldybių įmonėms ar ir privataus kapitalo įmonėms?

Kol kas svarstomi įvairūs galimi finansavimo modeliai ir būdai. Artimiausiu metu numatoma pradėti konsultacijas su vežėjais ir savivaldybėms, kad galėtume rasti geriausią sprendimą dėl finansavimo skyrimo ir tuo pačiu pasiekti iškeltus tikslus. Svarstoma finansavimą skirti tiek savivaldybėms, tiek vežėjams.  Ieškoma būdų, kaip užtikrinti, jog investicijomis įsigytos ekologiškos transporto priemonės keleivių vežimo paslaugos  būtų teikiamos šalies viduje.

Darnaus judumo plane identifikuotas poreikis įsigyti dar 1 110 netaršių viešojo transporto priemonių, kad visas netaršaus viešojo transporto priemonių parkas miestuose sudarytų 62,2 %. Iki kada turi būti įsigyta toks kiekis autobusų? Iš kokių lėšų? Ar anksčiau minėti 500 autobusų įtraukti į šį skaičių?

Identifikuotam poreikiui konkretus įgyvendinimo terminas nėra nustatytas. Planuojama naudoti visus galimus finansavimo  šaltinius.  Kaip šalies autobusų parkas pasipildys 500 autobusų, priklausys nuo to, kas teiks paraiškas  mikroautobusams / autobusams įsigyti. Paraiškas gali teikti tiek savivaldybės, turinčios Darnaus judumo planus, tiek neturinčios ir privačios įmonės.

Plane pakartojama, kad bus įgyvendinama NEKSVP plano T-19 priemonė – Parama SGD varomoms komercinio transporto priemonėms įsigyti. Ar bus remiamas tik krovininio, ar ir keleivinio transporto priemonių, varomų suspaustomis gamtinėmis dujomis, įsigijimas? Koks planuojamas paramos dydis vienai transporto priemonei?

Preliminariai planuojama nustatyto dydžio fiksuota suma komercinių ir krovininių transporto priemonių N2 ir N3 kategorijų įsigijimui. Prioritetas teikiamas nulinės emisijos transporto priemonėms. Jei transporto priemonė būtų varoma gamtinėmis dujomis, jai būtų taikomi papildomi įpareigojimai dėl biometano sunaudojimo. Galimos subsidijų dydis nuo 12 tūkst. Eur. N2 iki 50 tūkst. N3 krovininio transporto priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad ši informacija teikiama pradinėje planavimo sąlygoje, todėl gali keistis po derybų su Europos Komisija.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. planuojama pradėti rinkti kelių rinkliavą už nuvažiuotą atstumą (e-tolling). Ar nemanote, kad, siekiant skatinti naudojimąsi viešuoju transportu, tokia kelių rinkliava neturėtų būti taikoma reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutų ir užsakomųjų reisų autobusams?

Nuo 2023 m.  rinkliavos už kelius rinkimas bus grindžiamas principu  „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, tačiau šis mokestis neturėtų būti painiojamas su skatinimu naudotis atskiromis transporto rūšimis. Skatinti rinktis viešąjį transportą ir atsisakyti automobilio, reiktų taikant kitus mechanizmus, t.y. sudarant geras sąlygas keliauti, įdiegiant patogias bilietų sistemas, atnaujinus ir pritaikius viešojo transporto priemones žmonėms su individualiais poreikiais. .

Yra patvirtinti ribiniai tarifai, kurie autobusams, N2 ir N3 kategorijų komercinėms transporto priemonėms jau yra mažesni, nei krovininiam transportui. Pagal šiuos tarifus apskaičiuotą mokestį privalės sumokėti autobusų ar komercinių transporto priemonių valdytojai ir savininkai.

Iki 2021 m. pabaigos ketinama įkurti Darnaus judumo fondą. Kiek lėšų planuojama sukaupti šiame fonde? Kokie šaltiniai numatyti?

Darnaus judumo fondo (toliau – fondas) preliminarūs galimi finansavimo šaltiniai nurodyti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 30 str. 2 p. Į fondą gali būti skiriamos lėšos, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. Fondo dydis bus aiškus jį įsteigus ir jis priklausys nuo galimybes į jį pritraukti lėšas iš paminėtų ir kitų galimų finansavimo šaltinių.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka