Rugsėjo 2-3-ąją Lietuvoje Šventojoje įvyko Baltijos transporto profesinių sąjungų Federacijų atstovų konferencijos susirinkimas.
Jame dalyvavo Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo pirmininkas Bronius Bučelis, Teisinininkė Jovita Jančiauskienė, UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos narys Artūras Lauruševičius, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Darbuotojų pofesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, Tarybos nariai: Miroslav Jastremskij, Darijuš Višnevskij, UAB TOKS Darbininkų sąjungos pirmininkas Viktoras Antanevičius, Lietuvos profesinių sąjungų,,Aljansas“ pirmininkas Audrius Cuzunauskas, Lietuvos Vežėjų profesinių sąjungų pirmininkė Roma Kairienė, teisininkai: Oksana Šukaitienė, Algirdas Paškauskas, Estijos transporto Federacijos pirmininkas Ullar Kallas, Estijos krovininio transporto pirmininkas Juri Karu, Tartu keleivinio transporto pirmininkas Arre Kurbarsepp, Estijos Piarnu krovininio transporto profsąjungos pirmininkas Urmas Pugrmu, Latvijos transporto profsąjungų pirmininkas Juris Kalnins, Krovininio transporto Federacijos pirmininkas Eval Lass, Lux ekspres profsąjungos pirmininkas Dainis Vitols.
Federacijos pirmininkas B. Bučelis pasveikino 23 Baltijos profesinių sąjungų dalyvius ir pasidžiaugė, kad kiekvienais metais susitinkame ir aptariame esamas problemas Baltijos šalių profesinių sąjungų krovininio ir keleivinio transportų sektoriuje. Kiekvienais metais po įvykusio pasitarimo informuojame Europos profesinių sąjungų Federaciją, kadangi esame jos nariais.
Lietuvoje ypač sunkiai sekasi spręsti Krovininio transporto vairuotojų problemas. Neseniai buvo sukurtas filmukas „Fūrų vergai“, kuris išplatintas ES šalyse. Prisiminta, kad dar 2019 m. gegužės 2 d. buvo bandoma susitarti kolektyvinėse derybose su asociacija „Linava“, bet vėliau iš derybų pasitraukta. Šiuo metu vyksta Darbo grupės posėdžiai Lietuvos verslo konfederacijoje, kur sprendžiamos krovininio transporto vairuotojų problemos.
Susitikimo dalyviai kalbėjo apie tai, kad keleivinio transporto sektoriuje šiuo metu trūksta autobusų ir troleibusų vairuotojų, kadangi jų gaunamas atlyginimo dydis mažesnis negu kitose savivaldybių valdomosiose bendrovėse. Vairuotojai turi dirbti viršvalandžius, kad galėtų gauti didesnius atlyginimus. Labai sunkiai vyksta kolektyvinės derybos, nes savivaldybės per karantiną sumažino maršrutų apimtis ir pagal pasirašytą Viešųjų paslaugų sutartį skiria mažiau lėšų bendrovėms.
A. Cuzunauskas paminėjo, kad nuolat pažeidinėjami įstatymai, skundai nagrinėjami Ginčų komisijose ir vairuotojams priteisiamos sumos dėl nesumokėtų atlyginimų. Viena iš pirmaujančių bendrovių UAB „Girteka“, kurioje dirba 18 000 vairuotojų. Susitikimo dalyviai žadėjo bendradarbiauti ir toliau, leisti vairuotojams informaciją anglų bei rusų kalbomis, kad vairuotojai iš trečiųjų šalių žinotų, kur kreiptis pagalbos dėl jų pažeidžiamų teisių ar nemokamo atlyginimo.
Susitikimo dalyviai aptarė keleivinio transporto problemas vykdant kolektyvines derybas su darbdaviais. Privačiame sektoriuje dažniausiai mokamas atlyginimas tik už vairavimą ir nekilnojamojo pobūdžio darbą. Dėl to skiriasi savivaldybėms priklausančių ir privačių bendrovių vairuotojams mokami atlyginimai.
Latvijos atstovai pristatė problemas savo šalyje. Ten paskelbus konkursus keleiviams vežti laimi privačios kompanijos, pasiūliusios mažiausią kainą už kilometrą. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad atlyginimas, mokamas vairuotojams už valandą, sudaro penkis eurus, todėl skelbiant maršrutų konkursus vadovaujasi sutartyje numatytu vairuotojų atlyginimų dydžiu.
Estijoje galioja sutartyje numatyta, kad vairuotojams turi būti ne mažesnis atlyginimas nei: 2022 m. – 1150 eurų, 2022 m. – 1200 eurų ir 2023 m. – 1350 eurų. Visi darbdaviai, dalyvaujantys konkursuose, turi mokėti vairuotojams ne mažesnį atlyginimą.
Susitikimo dalyviai nutarė informuoti raštu Europos profesinių sąjungų Federaciją dėl socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų.
Sutarta, kad kitas Baltijos šalių profesinių sąjungų susitikimas įvyks Estijoje Tartu mieste.
Bronius Bučelis
