Laikai, kai net ir smulkus eismo įvykis kainuodavo nemažai nervų ir laiko aiškinantis dėl žalos atlyginimo, jau praeityje. Šiandien šie klausimai daugeliu atvejų sklandžiai ir greitai išsprendžiami draudimo dėka. Tačiau draudimas draudimui nelygus, o dalis vairuotojų dar ne visuomet žino, kuo skiriasi Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimų rūšys. Apie jų ypatumus pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
R. Pociaus teigimu, vis dar pasitaiko, kad vairuotojai painiojasi tarp šių dviejų draudimo rūšių ar gerai nesupranta jų esmės. Ypač besidraudžiantys pirmą kartą dažnai suka galvas svarstydami, kuris draudimas jiems tinkamesnis.
„Nors turi nemažai panašumų, Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir Kasko skiriasi iš principo. Pirmuoju atveju draudžiama tik vairuotojo civilinė atsakomybė – t.y. atlyginama eismo įvykių, kurių kaltininkas yra pats draudėjas, metu tretiesiems asmenims padaryta žala. Paprastai tariant, sukėlus eismo įvykį, kitoms transporto priemonėms padarytą žalą atlygina kaltininko draudimo bendrovė. Kadangi toks draudimas yra privalomas, jis gerokai palengvina eismo dalyvių gyvenimą – nukentėjusiems atlyginama žala, o kaltininkui tik reikia turėti draudimą. Jei eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės ir eismo įvykio dalyviai sutaria kas už įvykį yra atsakingas, vairuotojams tereikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o draudimo bendrovė pasirūpina nukentėjusiojo žalos atlyginimu“, – sako R. Pocius.
Kasko draudimo principas kiek kitoks. R. Pociaus teigimu, šio draudimo objektas yra pats automobilis, kuris apdraudžiamas nuo pasirinktų rizikų. Todėl į Kasko draudimo sutartį įtraukus, pavyzdžiui, apsaugą nuo gamtos jėgų, bus atlyginama ir krušos ar stipraus vėjo automobiliui padaryta žala.
„Kasko draudimo apimtis yra platesnė – į ją galima įtraukti tiek su eismo įvykiais, tiek su vagystėmis, vandalizmu, gamtos jėgomis, ugnimi ar techninės pagalbos poreikiu susijusias rizikas. Automobiliui padaryta žala šiuo atveju atlyginama nepriklausomai nuo to, kas yra eismo įvykio kaltininkas, o taip pat apima ir kitas draudėjui aktualias rizikas. Paprastas pavyzdys – jei automobilis apgadinamas užvažiavus ant bortelio ar kliudžius garažo vartus – tokios žalos Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas nedengia ir savo automobilį tektų remontuoti pačiam. Tačiau, apsidraudus Kasko draudimu, tokia žala būtų atlyginama. Automobilio vagystės atveju taip pat galioja Kasko draudimo apsauga“, – sako R. Pocius.
Draudikų atstovas pažymi, kad kai kuriais atvejais automobilį apdrausti būtent Kasko draudimu gali būti privalu. Pavyzdžiui, toks reikalavimas galioja perkant automobilį lizingu. Tačiau, R. Pociaus teigimu, vis daugiau automobilių savininkų šį draudimą renkasi savanoriškai, nes vairuotojai vis labiau linkę apsaugoti savo automobilį ir turėti finansinį užtikrintumą nelaimės atveju.
„Dar vienas dalykas, kurį reikėtų žinoti apie Kasko draudimą yra tas, kad pagal jį atlyginant draudžiamųjų įvykių metu patirtą žalą taikoma sutartyje numatyto dydžio besąlyginė išskaita arba kitaip – franšizė. Sudarant Kasko draudimo sutartį paprastai galima rinktis franšizės dydį. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė atlygina franšizės sumą viršijančią nuostolių dalį“, – sako R. Pocius.
R. Pocius pažymi, kad tiek Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, tiek Kasko draudimas padeda vairuotojams išvengti finansinių nuostolių ir sumažina rūpesčių dėl žalos išieškojimo. Visgi tokia apsauga neturėtų būti priežastis prie vairo pernelyg atsipalaiduoti ir vairuoti neatsakingai. Maža to, abiejų draudimų sutartys numato išimtis, kada patirta žala nėra atlyginama. Jos apima vairavimą apsvaigus, chuliganiškus veiksmus prie vairo ir kitus atvejus, kuomet atsakomybę turi prisiimti pats vairuotojas.
ERGO informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
