Lygiai prieš 50 metų – 1974 m. balandžio mėn. 4 d. anksti ryte iš naujosios sostinės autobusų stoties po visą Lietuvą įvairiais maršrutais išvyko pirmieji tarpmiestiniai autobusai.
Šios stoties projekto autorius – architektas Vytautas Brėdikis. Statybos prasidėjo 1972 m. liepos viduryje.
Autobusų stoties pastate įsikūrė abi – priemiestinė ir tarpmiestinė – stotys. Pagal planą buvo numatyta, kad kas valandą iš šios stoties išvyks vidutiniškai 126 autobusai, daugiau kaip trisdešimt tūkstančių keleivių kasdien pasklis po įvairius Lietuvos miestus, rajonus ir kaimus.
Autobusų stotį statė sostinės antrojo statybos tresto šeštoji valdyba talkininkaujant kitoms subrangovinėms organizacijoms. Pastato statybai buvo panaudotos vietinės medžiagos: dolomitas, cementas, stiklas. Valstybinės komisijos, priėmusios šį pastatą, nuomonė buvo vieninga: statybos darbai įvertinti „labai gerai”.
Priemiestiniam ir tarpmiestiniam susisiekimui buvo skirtos atskiros salės bei peronai. Orientuotis padėjo vaizdinės priemonės (priemiestinių maršrutų laukimo salė buvo mėlynos, o tarpmiestinių – raudonos spalvos). Tai leido keleiviui greičiau surasti kasas ir reikalingos informacijos.
Ką rado keleivis naujoje autobusų stotyje?
Keleivių patogumui ryšių skyriaus darbuotojai padėdavo telefonu susisiekti su įvairiais TSRS miestais, priimdavo telegramas, laiškus ir perlaidas.
Kiekviename perone buvo kioskai, kur prekiauta spauda, medikamentais, rūkalais. Tarpmiestinių maršrutų laukiamojoje salėje buvo suvenyrų kioskas.
Autobusų stotyje buvo įrengtas bufetas, erdvi kirpykla, medicinos punktas, motinos ir vaiko kambarys, bagažo saugojimo kamera. Kad keleiviams nereiktų ilgai stovėti eilėje, bet kuriai dienai tarpmiestinių autobusų bilietus pardavinėjo 12 kasų, priemiestinių – 10 kasų. Įkurta ir Vilniaus oro uosto bilietų kasa. Buvo sukurtos geros darbo sąlygos darbuotojams. Pinigus už parduotus bilietus autobusuose konduktoriai perduodavo stotyje įsikūrusiems inkasatoriams. Taip pat buvo pasirūpinta ir atvykstančių vairuotojų poilsiu.
Autobusų stoties pastate buvo didžiulė konferencijų salė, kur rengti gamybiniai pasitarimai.
Būta ir keletas naujovių: dispečerinėje esančios vaizdo kameros leido stebėti išvykstančius autobusus. Sužinoti, kada atvyksta autobusai, dispečeriams padėjo automatinis transporto registratorius, įrengtas stovėjimo aikštelėje. Ši naujovė šalies autobusų stočių praktikoje buvo pritaikyta pirmą kartą.
Tarpmiestiniam ir priemiestiniams susisiekimui skirtose salėse vienu metu tilpo apie 750 keleivių. Didžioji jų dalis laukė autobusų antrajame aukšte, kur buvo įsikūrusios beveik visos buitinės tarnybos.
1975 m. architektas Vytautas Brėdikis už autobusų stoties projektą gavo TSRS Ministrų Tarybos premiją.
Štai taip atrodė naujoji Vilniaus autobusų stotis lygiai prieš 50 metų…
Kęstutis Pletkus
Autoriaus parinkta nuotrauka
