Pagrindinės išvados

• 94 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad jų šaliai svarbu prisitaikyti prie klimato kaitos.
• 87 proc. sutinka, jog prisitaikymui prie klimato kaitos reikia nedelsiant skirti lėšų, kad ateityje būtų išvengta dar didesnių išlaidų.

 

2024 m. Lietuvoje vyko dideli meteorologiniai svyravimai, įskaitant ekstremalius vasaros karščius, kai temperatūra viršijo istorinį vidurkį ir gerokai išaugo karštų dienų skaičius. Be to, šalis susidūrė su atšiauriomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, smarkiomis liūtimis ir audromis, todėl kilo susirūpinimas dėl potvynių, ypač pakrančių vietovėse.

Stichinės nelaimės dažnėja ir stiprėja, o dėl klimato kaitos jaučiamos vis rimtesnės ekonominės pasekmės. Mokslininkai įspėja, kad šios nelaimės kainuos vis daugiau. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje^[1] teigiama, kad šiuo metu Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, o kylant pasaulinei temperatūrai ekstremalių meteorologinių reiškinių daugės. Dėl šių pokyčių susiduriama su dideliais infrastruktūros iššūkiais, o pasaulyje kyla grėsmė vandens ir maisto tiekimo stabilumui, todėl būtina skubiai parengti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas.

„Lietuvos gyventojai supranta, kad prisitaikyti prie klimato kaitos reikia kuo greičiau, ir akivaizdu, kad neatidėliotinos investicijos į tai duos ilgalaikės naudos. EIB yra įsipareigojęs remti Lietuvą finansuodamas projektus, kuriais stiprinamas vietos atsparumas, kuriamos darbo vietos ir skatinama ekonomika. Investuodami dabar, galime užtikrinti tvaresnę ateitį visiems ir sumažinti dėl neveiklumo atsirasiančias išlaidas“, – sako EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas.

Šiandien EIB paskelbė septintosios metinės apklausos dėl klimato kaitos, kurioje daugiau kaip 24 000 respondentų iš visos ES ir JAV išsakė savo nuomonę apie klimato kaitą, rezultatus. Lietuvoje apklausoje, kuri buvo vykdoma 2024 m. rugpjūtį, dalyvavo 510 žmonių.

 

Svarbus klausimas

• 94 proc. Lietuvos gyventojų (beveik tiek pat kaip ES vidurkis) supranta, kad reikia prisitaikyti prie klimato kaitos. Tiksliau, daugiau nei ketvirtadalis (28 proc., palyginti su 50 proc. ES vidurkiu) mano, kad prisitaikymas prie klimato kaitos per ateinančius kelerius metus yra Lietuvos prioritetas, o 66 proc. mano, kad tai yra svarbu, bet ne prioritetas.

Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat laikomas ekonomine galimybe ir ilgalaike šalies investicija:

• 88 proc. respondentų (palyginti su 86 proc. ES) teigia, kad investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos gali padėti kurti darbo vietas ir skatinti vietos ekonomiką.
• 87 proc. respondentų (palyginti su 85 proc. ES) mano, jog norint prisitaikyti prie klimato kaitos reikia investuoti dabar, kad ateityje būtų išvengta didesnių išlaidų.

Klimato kaitos poveikis ir besikeičiantis gyvenimo būdas

Lietuvos respondentai supranta, kad prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonės suteikia ekonominių galimybių, o jų asmeninė ekstremalių meteorologinių reiškinių patirtis dar labiau sustiprina jausmą, kad būtina imtis skubių veiksmų:

• 85 proc. Lietuvos respondentų (ES vidurkis – 80 proc.) per pastaruosius penkerius metus patyrė bent vieną ekstremalų meteorologinį reiškinį. Tiksliau, 59 proc. (25 procentiniais punktais daugiau nei ES vidurkis – 34 proc.) patyrė smarkias audras ar krušą, 49 proc. nukentėjo nuo didelio karščio ir karščio bangų, o 32 proc. susidūrė su sausra.

Ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės yra apčiuopiamos ir įvairios.

• 73 proc. Lietuvos respondentų (5 procentiniais punktais daugiau nei Europos vidurkis – 68 proc.) minėjo, kad patyrė bent vieną tiesioginę ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmę. 38 proc. respondentų susidūrė su elektros energijos tiekimo nutrūkimu arba elektros tiekimo problemomis, 20 proc. – su susisiekimo sutrikimais, o 19 proc. – su sveikatos problemomis (pvz., šilumos smūgiu arba kvėpavimo sutrikimais).

Esant tokiai situacijai dauguma lietuvių supranta, kad reikia prisitaikyti prie klimato kaitos:

• dauguma (56 proc., palyginti su 72 proc. ES) supranta, kad dėl klimato kaitos turės keisti gyvenimo būdą.

• 29 proc. (ES – 35 proc.) mano, kad turės persikelti į mažiau klimato pažeidžiamą vietą, galbūt ir savo šalyje (kad išvengtų potvynių, miškų gaisrų ar kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių).
• 23 proc. (ES – 28 proc.) teigia, kad turės persikelti į vėsesnio klimato regioną arba šalį.

Tam, kad kiekvienas galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos, reikia turėti pakankamai informacijos. Dauguma Lietuvos gyventojų (62 proc., palyginti su 71 proc. ES vidurkiu) teigia, jog yra informuoti apie priemones, kurių gali imtis, kad veiksmingai pritaikytų savo būstą ir keistų gyvenimo būdą. Vis dėlto 72 proc. respondentų (12 procentinių punktų daugiau nei ES vidurkis – 60 proc.) nežino apie viešąsias subsidijas ar tokių pastangų rėmimo finansines paskatas.

 

Prisitaikymo priemonių prioritetai

Lietuvos respondentai nurodė šiuos pagrindinius šalies prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetus:

• infrastruktūros gerinimas, pavyzdžiui, geresnės drenažo sistemos, užtvaros nuo potvynių, slėptuvės nuo audrų ar atsparūs elektros tinklai (43 proc., 4 procentiniais punktais daugiau nei ES vidurkis – 39 proc.);
• visuomenės švietimas, kaip elgtis, kad būtų išvengta ekstremalių meteorologinių reiškinių, ir kaip jiems pasiruošti (38 proc., atitinka ES vidurkį);
• miestų vėsinimas, apsodinant gatves medžiais arba kuriant žaliąsias erdves (36 proc., 6 procentiniais punktais mažiau nei ES vidurkis – 42 proc.).

Atsakydami į klausimą, kas turėtų mokėti už prisitaikymą prie klimato kaitos,

• 36 proc. teigia, kad visi turėtų mokėti vienodai.
• 27 proc. mano, kad išlaidas turėtų padengti įmonės ir pramonės šakos, kurios labiausiai prisideda prie klimato kaitos.
• 14 proc. teigia, kad turėtų mokėti draudimo bendrovės.

Paklausti apie tai, kas pirmiausia turėtų gauti naudos iš prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo,

• 40 proc. nurodo manantys, kad visi turėtų gauti vienodą naudą (ES vidurkis – 38 proc.).
• 23 proc. teigia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama pagyvenusiems žmonėms.
• 23 proc. sako, kad pirmieji naudos turėtų gauti žmonės, gyvenantys didelės rizikos regionuose.

Susirūpinimas dėl to, kas turėtų gauti paramą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, neapsiriboja nacionaliniais prioritetais. Dauguma Lietuvos gyventojų (71 proc., 14 procentinių punktų daugiau nei ES vidurkis – 57 proc.) supranta, kad reikia remti pasaulines prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas, ir mano, kad jų valstybė turėtų labiau padėti labiausiai pažeidžiamoms besivystančioms šalims prisitaikyti prie didėjančio klimato kaitos poveikio.

 

Pagrindinė informacija

EIB grupė

Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Jis finansuoja perspektyvias investicijas, prisidedančias prie ES politikos tikslų įgyvendinimo. EIB projektais didinamas konkurencingumas, skatinamos inovacijos ir tvarus vystymasis, stiprinama socialinė ir teritorinė sanglauda, remiamas teisingas ir greitas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui

2023 m. EIB grupė, kuriai priklauso ir Europos investicijų fondas (EIF), pasirašė 88 mlrd. eurų vertės naujo finansavimo (iš jo 90 proc. Europos Sąjungoje). Tikimasi, kad šie įsipareigojimai padės pritraukti apie 320 mlrd. eurų investicijų, paremti 400 000 įmonių ir 5,4 mln. darbo vietų.

Visi EIB grupės finansuojami projektai atitinka Paryžiaus klimato susitarimą. EIB grupė nefinansuoja investicijų į iškastinį kurą. Vykdome įsipareigojimą per dešimtmetį iki 2030 m. paremti 1 trilijoną eurų investicijų į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą, kaip numatyta Klimato banko veiksmų plane. Daugiau nei pusė EIB grupės metinio finansavimo skiriama projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir sveikesnės aplinkos kūrimo.

Maždaug pusė EIB finansavimo Europos Sąjungoje skiriama sanglaudos regionams, kuriuose pajamos vienam gyventojui yra mažesnės. Tai pabrėžia Banko įsipareigojimą skatinti integracinį augimą ir gyvenimo lygio konvergenciją.

EIB ir klimato kaitos klausimas Lietuvoje

Lietuvoje EIB remia prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo projektus, turinčius tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių ir įmonių gyvenimui. Siekdamas paremti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir padėti Lietuvai tapti pažangesne, tvaresne ir labiau susieta ekonomika, 2023 m. EIB pasirašė ES dotacijų bendro finansavimo sutartį su Lietuvos valdžios institucijomis. EIB įsipareigojo finansuoti Mažeikių sausumos vėjo elektrinių parką, kuris padės mažinti Lietuvos priklausomybę nuo elektros energijos importo. Bankas taip pat padėjo išplėsti pagrindinę hidroakumuliacinę elektrinę, įsigyti naujų elektrinių traukinių, o Kauno miestui – įsirengti modernų, žalesnį šildymą. Be to, EIB ir EIF pasirašė susitarimus su vietos bankais Baltijos šalyse, kad galėtų padėti regiono mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą, daugiausia dėmesio skirdami žaliajai pertvarkai.

EIB apklausa dėl klimato kaitos

Šiandien Europos investicijų bankas (EIB) pristatė septintąją kasmetinę apklausą dėl klimato kaitos. Nuo 2018 m. atliekama apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 24 000 respondentų, suteikia įžvalgų apie tai, kaip Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai vertina klimato kaitą. Šių metų apklausą internetu (kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu) 2024 m. rugpjūčio 6–23 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 27 Europos Sąjungos šalyse atliko bendrovė „BVA Xsight“. Daugiau informacijos apie metodiką rasite čia.

EIB informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka