Brangstantis kuras, nuolat tobulėjančios technologijos, augantis visuomenės sąmoningumas dėl poveikio aplinkai ir žinoma aktyvus automobilių įmonių elektromobilių marketingas pastebimai spartina elektra varomų automobilių atsiradimą keliuose.  Bet ar šio proceso greitis pakankamas ir ar tendencijos panašios kalbant apie  sunkiąją techniką, vilkikus, sunkvežimius?

Elektromobilizacijos progresas išties didelis – prieš 10 metų per metus buvo parduota 130 tūkst. elektromobilių, dabar tiek parduodama per savaitę ir šis skaičius nuolat auga – 2021 metais iš viso pasaulyje buvo parduota 6,6 milijono elektra varomų automobilių. Lietuvoje rugpjūčio pradžioje buvo registruota beveik 11 tūkst. lengvųjų elektromobilių, iš kurių daugiau kaip pusė grynieji – t. y. varomi tik elektra.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos keliuose elektromobilių padaugėjo daugiau nei 4 kartus, o nuo 2021 m. pradžios – daugiau nei dvigubai. Šiemet elektromobilių dar daugiau ir, pasak susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, tam įtakos neabejotinai turi kuro krizė.

„Pirmiausia kuro krizė skatina keisti visuomenės ir verslo judėjimo įpročius. Pokyčiai yra būtini, o sveikiausia keistis sistemingai: atsakingiau planuoti keliones ir konkrečius maršrutus, atsisakyti nuosavų transporto priemonių arba keisti jas viešuoju transportu, naudotis automobilių dalinimosi paslaugomis, keliauti dviračiais. Galų gale, eksploatuojamus automobilius pakeisti į mažiau degalų vartojančius arba alternatyviu kuru, elektra varomus“, – teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Elektriniams vilkikams koją kiša infrastuktūra

Elektromobilizacija visuomenėje sparčiai auga, tačiau nelengvas uždavinys yra paspartinti vidaus degimo variklių keitimą į elektrinius pasaulio pramonėje. Pirmieji žingsniai jau žengti – Švedijos sunkiųjų transporto priemonių bendrovė „Scania“ savo renginyje Rygoje, kuriame dalyvavo daugelis vežėjų iš visų Baltijos šalių, pristatė kelis visiškai elektrinius sunkvežimius.

„Tikrai nepakartojamas įspūdis, matant gatvėje važiuojančius sunkvežimius, kurie neskleidžia įprasto vidaus degimo variklio garso. Didžiausias teigiamas pojūtis ir pokytis įvyksta tada, kai klientas pats išbando tokią transporto priemonę – neįtikėtinas jausmas būti visiškoje tyloje, nejausti variklio vibracijų, patirti transporto priemonės akceleraciją, stabdymą regeneracijos principu, – įspūdžiais dalinasi „Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška. – Šios transporto priemonės pakelia vairuotojo darbo sąlygas į visiškai kitą lygį. Ir, žinoma, naudojant atsinaujinančią elektros energiją, šios transporto priemonės yra bene ekologiškiausios šiandieną rinkoje.“

Vis dėlto galima pastebėti, jog kyla nemažai iššūkių, siekiant pramonės elektromobilizacijos Europoje ir Baltijos šalyse. Itin opi problema – elektros energijos kaina ir jos nepastovumas bei žalios elektros energijos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, reikiamo kiekio užtikrinimas. Koją kiša ir infrastruktūros trūkumas.

„Sunkiesiems automobiliams pritaikytos infrastruktūros Pabaltijyje faktiškai kol kas nėra, – sako „Scania Lietuva“ vadovas. – Sunkvežimis gali krautis iš jau egzistuojančios infrastruktūros lengviesiems automobiliams, tačiau tai užtruktų ilgiau, negu klientas gali ir nori laukti. Lietuvoje yra ir keletas greitojo įkrovimo stotelių, kuriomis sunkvežimio baterija būtų įkrauta per ganėtinai trumpą laiką, tačiau visa ši infrastruktūra nepritaikyta sunkiųjų automobilių privažiavimui. Tikiu, kad situacija pradės keistis jau 2023 metais, kai pirmieji elektriniai sunkvežimiai atsiras Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių keliuose.“

Pasak D. Snieškos, infrastruktūra Europoje bus aktyviai plečiama.  „Scania“ kartu su „Volvo“ bei „Daimler“ korporacijomis įkūrė bendrą įmonę sunkiųjų automobilių krovimo tinklui Europoje plėtrai. Per keletą metų Europoje bus pastatyta 1 700 ypač greito krovimo stotelių, kurios aptarnaus sunkųjį transportą“, – dalinasi D. Snieška.

Skatins alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą

Nors lietuviai taip pat vis aktyviau domisi elektra varomomis transporto priemonėmis, sunkioji technika su elektriniu varikliu vis dar yra didelė naujiena. Kas galėtų Lietuvoje paskatinti žengti tvirtesnius žingsnius link elektromobilizacijos? Visų pirma, itin didelę įtaką daro visuomenės socialinės atsakomybės ugdymas, kas savo ruožtu kuria verslą, kuris remiasi tvaria energija.

„Pirmieji klientai, kurie ruošiasi įsigyti elektrines komercinio transporto priemones, turi labai stiprią tvarumo poziciją, kuri yra ir šių kompanijų vizijose, misijose bei tiksluose. Tai bus tos įmonės, kurios pralauš tą pirminį ledą, – teigia D. Snieška. – Žinoma, itin sparčiai tobulėjant technologijai – didėjant baterijų talpoms, pingant elektrinėms transporto priemonėms – tokie automobiliai greičiausiai greitu laiku taps ir finansiškai patrauklesni. Nemažai svarbus ir valstybės politikos formavimas, siekiant spartinti elektromobilizaciją ir mažinti aplinkos taršą.“

Inovacijų diegimą ir sektoriaus konkurencingumą aktyviai skatinanti Transporto inovacijų asociacija ir jos narė „Scania“ sprendimų priėmėjams nuolat teikia rinkos dalyvių išdiskutuotus pasiūlymus – dėl ekologiško vairavimo, kelių apmokestinimo lengvatų,  elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros ir kitus.

Susisiekimo ministerija, išvien su institucijomis ir socialiniais parneriais, šiuo metu vertina apie 180 transporto sektoriui pasiūlytų priemonių.

„Dar šiemet planuojame atrinkti tinkamiausias ir efektyviausias priemones naujų nacionalinių ir Europos Sąjungos tikslų pasiekimui. Jau taikomos arba esančios pakeliui – kompleksinės reguliacinės, finansinės ir kitos priemonės. Tarp jų – alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimo skatinimas, joms reikalingos įkrovimo, papildymo infrastruktūros kūrimas ir vystymas, įvairūs taršių transporto priemonių patrauklumo mažinimo sprendimai“, – teigia susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.

Vilniuje tarsis dėl transporto sektoriaus ateities ir inovacijų skatinimo

Ne tik elektromobilizacijos, bet ir autonominio transporto, žaliosios energetikos, dekarbonizacijos,  tarptautinių skaitmeninių koridorių ir daugelis kitų temų bus aptariamos spalio 20 ir 21 d. vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse renginyje transporto ir logistikos srityje – Tarptautiniame transporto inovacijų forume. Renginys organizuojamas jau ketvirtą kartą. Pagrindiniai šių metų renginio iniciatoriai ir organizatoriai – Transporto inovacijų asociacija ir Susisiekimo ministerija.

„Elektromobilizacija yra ne ateitis, o dabartis. O netolima ateitis yra autonomija, kuri, beje, labai glaudžiai susijusi su elektrifikacija. Autonomiškas sunkvežimis gali dirbti 24/7, kas yra labai svarbu klientui, kuriam kiekvienas nuvažiuotas kilometras atneša papildomas pajamas. Elektrifikacija, susijungimas bei autonomija ir yra ateitis sunkiųjų transporto priemonių rinkoje,” – teigia viena iš Tarptautinio transporto inovacijų forumo pranešėjų, „Scania” Strateginių partnerysčių departamento vadovė Evalena Falck.

Forumo metu „Scania“ ir kiti dalyviai savo naujausias technologijas pristatys inovacijų ekspozicijoje, kurioje bus demonstruojami autonominio vairavimo sprendimai, logistikoje veikiantys dronai ir kita moderniausia technika.

Daugiau informacijos ir registracija į renginį: www.transportoforumas.lt