Gatvėse žmonės kasdien mato lengvuosius asmeninius automobilius, kuriuose pilna modernių technologijų. Dėl to daugelis susidaro nuomonę, jog būtent į lengvuosius automobilius diegiamos naujausios sistemos, tačiau ji nėra teisinga. Daugybė technologijų pirma yra naudojamos sunkiasvoriui transportui, čia jų įtaka yra didesnė, tad gamintojai labiau suinteresuoti jų tobulinimu.
Svarbiausios tobulinimo kryptys yra dvi – autonominis vairavimas ir ekonomiškumas. Abiejose srityse vilkikai lengvuosius automobilius lenkia, vien naujausiame „Mercedes-Benz Actros“ yra daugiau nei 60 inovacijų, kurios diegiamos arba atkeliaus tik artimiausiu metu į aukščiausios klasės lengvuosius automobilius.
Pažangesnis autonominis stabdymas
Pirmosios kartos „Active Brake Assist 1“ sistema buvo pristatyta 2006 m. ir ją turinčių vilkikų skaičius šiandien jau gerokai perkopė 200 tūkst. Šiuo metu į vilkikus diegiama jau penktosios kartos sistema, kuri atpažįsta lėtėjančias transporto priemones, kelią kertančius pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius. Jei vairuotojas nereaguoja į perspėjimus, sistema stabdo pati.
„Active Brake Assist 5“ sistema eismą skenuoja dviem įrenginiais – radaru ir kamera. Stebėjimo prietaisų dubliavimas užtikrina tikslesnį aplinkos nuskaitymą ir greitesnę reakciją į įvykius. Daugelis lengvųjų automobilių naudoja tik vieną tokį įrenginį – arba radarą, arba kamerą, abu yra itin retas reiškinys.
Dėl dviejų matymo priemonių technologijos autonominio stabdymo sistema geba atpažinti pėsčiuosius, o jos techniniai parametrai gerokai viršija privalomų saugumo standartų ribas.
Kairiojo posūkio keblumai
Yra vadinamosios aklosios lengvųjų automobilių zonos – šoniniuose veidrodėliuose matoma ne visa gretima eismo juosta ir vairuotojai turi žvalgytis per petį, norėdami įsitikinti, kad saugiai pakeis eismo juostą. Daugelyje šiuolaikinių automobilių jau yra stebėjimo sistemos, įspėjančios apie nematomoje zonoje esantį eismo dalyvį.
Vis dėlto tokia sistema sunkvežimių, kuriuose nematomų zonų yra kur kas daugiau, ypač iš kabinos, vairuotojų nenustebintų.
Nepaisant to, kad „MirrorCam“ kameros gerokai sumažina nematomų zonų, palyginti su įprastiniais vilkikais, vis vien išlieka pavojus, kad vairuotojas nepastebės nematomoje pusėje netikėtai atsiradusio dviratininko ar pėsčiojo, kurio prieš manevrą nebuvo. Taip pat gali būti atvejis, kai vairuotojas neįvertina kliūties, esančios išorinėje puspriekabės posūkio trajektorijoje, ir susukęs vairą išorine sąstato puse kliudys eismo dalyvį arba stovintį objektą.
Nuo to apsaugo „Sideguard Assist“ sistema, kuri naujajame „Actros“ stebi ne tik kairįjį, bet ir dešinįjį vilkiko su puspriekabe šonus bei du metrus į priekį ir už jo. Jei sistema užfiksuoja, jog stebimoje teritorijoje yra objektas ir atsiranda pavojus jį kliudyti, vairuotojas įspėjamas garsiniu ir vaizdiniu signalais, kurie atvaizduojami ant statramsčių įrengtuose „MirrorCam“ ekranuose. Tai yra vienintelė tokio tipo sistema pasaulyje.
Kruizo kontrolė gali ir stabdyti, ir greitinti
Adaptyvi lengvųjų automobilių kruizo kontrolė jau nieko nestebina, o kai kuriuose galima važiuoti iš dalies autonominiu režimu nedideliu greičiu, pavyzdžiui, mieste lėtai judant spūstyje. Sunkvežimių kruizo kontrolė yra aukštesnio lygio ir veikia kartu su kitomis eismo stebėjimo sistemomis. Skaičiuojama, kad per metus vienas sunkvežimis su dviem vairuotojais gali įveikti daugiau nei 300 tūkst. km. Galimybė didelę dalį šio atstumo įveikti su dalinio autonominio važiavimo „Active Drive Assist“ sistema gerokai palengvina jų darbą.
Vilkikas bet kokiu greičiu gali judėti iš dalies autonominiu režimu – į „Actros“ montuojama „Active Drive Assist“ užtikrina vilkiko buvimą eismo juostoje, apsaugo nuo susidūrimų automatiškai stabdydama ir gali vėl pagreitėti iki norimo greičio vairuotojui neprilietus akceleratoriaus pedalo. Tai leidžia vairuotojui nepervargti ilgai sėdint toje pačioje pozicijoje ir didina važiavimo efektyvumą.
„Mercedes-Benz Actros“ vairuotojas gali pasirinkti pageidaujamą išlaikyti atstumą iki priešais esančios transporto priemonės ir netgi vilkiko poziciją eismo juostoje – rizikuojant nukrypti iš pasirinktos trajektorijos, vairas švelniai pasukamas priešinga kryptimi. Šie „Active Drive Assist“ nustatymai koreguojami neatitraukiant rankų nuo vairo.
Susieti žmogus ir mašina
Angliškas terminas „Human-machine interface“ (HMI) neturi paprastai suprantamo vertimo į lietuvių kalbą, tačiau vaizdiniai pavyzdžiai šios sąvokos principą leidžia suprasti tinkamai. Vienas tokių yra „Actros“, jo interjeras buvo kuriamas galvojant apie žmogų – vairuotoją, kuris jame praleis daugybę laiko: ne tik kasdien čia dirbs tiesioginį darbą, bet ilsėsis.
Vairuotojo darbo aplinka yra suformuota tarsi skaitmeninis darbastalis – visa reikalinga informacija pasiekiama ranka ir matoma neatitraukiant žvilgsnio nuo kelio. Jau standartinėje vilkiko įrangoje yra du aukštos raiškos ekranai, kuriuose atvaizduojama pagrindinė važiavimo informacija, vairavimo asistentai, navigacijos nurodymai. Išmaniųjų telefonų integracija užtikrinama su „Apple CarPlay™“ bei „Android Auto“, šios sistemos programos atvaizduojamos vilkiko ekrane.
