Ieškodamas istorinės medžiagos apie viešąjį transportą, pokario spaudoje radau štai tokios informacijos, kuri buvo paskelbta 1940 m. gruodžio 24 d.:
Lygiai prieš 90 metų Susisiekimo ministerija nustatė mokestį 1933 metams už naudojimąsi keliais verslo tikslais.
Reforma įgyvendinta 1933 m. sausio mėn. 27 d. Nuo tada beveik visas Kauno miesto autobusų susisiekimas buvo sukoncentruotas „Amerikos Lietuvos Akcinės Bendrovės“ (AMLIT) rankose.
Autobusų susisiekimas Lietuvoje tarpukariu plėtėsi. Tiek autobusų, tiek jų nuvažiuotų kilometrų, tiek vežtų keleivių, palyginus su 1936 metais , 1937-aisiais ženkliai padaugėjo.
1933 m. pradėjus veikti naujam Sauskelių įstatymui, nuo sausio mėn. 15 d. įvedus leidimų sistemą, autobusų judėjime prasidėjo nauja era.
Kauno taksi parkas iš susisiekimo ministerijos pavaldumo nuo 1990 m. gruodžio 17 d. perėjo Kauno miesto savivaldybės žinion, tapo savivaldybės valstybine įmone. Veikla toliau tęsėsi jau laisvos rinkos sąlygomis, patys
Sausio 12–13–14 dienomis miesto autobusai dirbo visą parą – vežė žmones prie Aukščiausiosios Tarybos, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato. Kai kažkas iš miesto valdžios paprašė autobusų, kad iš jų
Tai įvyko 1932 m. rugpjūčio mėnesį. Kaip žinote, Kelių policija buvo įkurta prieš 90 metų, tai yra 1932 m. spalio mėn. 1 d., tada ji vadinosi Judėjimo policija.
Pastaruoju metu pas mus buvo daug kalbėta ir rašyta apie pirmos pagalbos vaistinėles automobiliuose. Ieškodamas informacijos apie autobusus prieškarinėje Lietuvoje, aptikau įdomios informacijos šia tema.
Ieškodamas informacijos apie autobusų judėjimą Lietuvoje, istorijos vingiuose suradau štai tokį faktą: 1937 m. vasarą Kauno policijai iškilo tokia dilema: kaip turi pasielgti policija, pakviesta pašalinti iš autobuso keleivį, važiuojantį
