1930-aisiais jau buvo galima iš Kauno nuvažiuoti į Marijampolę ir atgal. Kaip atrodė kelionė tarp miestų? Viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino iškarpa iš 1930-ųjų sausio 10 d. laikraščio
1930-ųjų sausio 18 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodė informacija, jog „Šoferiams egzaminuojanti komisija prie V. R. M.“ sulaukė pirmosios šoferės moters, kuri siekia gauti profesionalės teises.
1939-ieji, paskutinieji prieškario metai, Kauno viešajam transportui buvo sėkmingi – miesto ir artimųjų priemiesčių gatvėmis riedėjo jau 88 autobusai, įmonėje dirbo 500 darbuotojų.
Vilnius kuriamas jau septynis amžius – per visą šį laiką mieste buvo daugybė projektų, kurie buvo planuoti, apie kuriuos buvo svajojama, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie nebuvo įgyvendinti.
Viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino su eBus.lt rasta informacija apie susisiekimo pradžią tarp Suvalkų ir Gardino.
Vilniaus miesto savivaldybei paskelbė apie autobusų stoties rajono pertvarką – iš pramoninės teritorijos ji turėtų virsti šiuolaikišku miesto centru.
Esame įpratę minėti Sausio 13-ąją, tačiau sovietų kariuomenės savivalė nesibaigė ir po šios atmintinos dienos. Mūsų portalo draugas, viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino štai tokiu rastu dokumentu:
1991-ųjų sausį transporto darbuotojai daug prisidėjo prie Lietuvos laisvės gynimo. Daugybė autobusų, kitų didelių transporto priemonių saugojo Seimo ir kitų svarbių Lietuvai įstaigų prieigas.
Niekada neįsivaizdavome to, kad aidės šarvuotos karinės technikos pabūklų šūviai, bus šviečiama prožektoriais po gyvenamųjų namų langus, aplink Seimą stovės barikados. Situacijos rimtumą prisimena tuo metu Pedagoginio instituto studentu buvęs
1909-aisiais Užnemunėje keleivius pradėjo vežti automobiliai, arba, kaip jie tada dar buvo vadinami, „gazu varomi vežimai”. Bilietai buvo spausdinami ne lietuvių, bet rusų ir lenkų kalbomis.
